Kas lemia žindymo trukmę?

As tai nepergyvenu Bet va kiek yra mamu, kur paklauso, kai liepia nusitraukti ir pamatuoti, nemoka skaiciuoti kiek priaugo nuo gimimo, liepia 3 men jau koses duoti. Vien is mano pazistamu kiek gydytojos "padejo" zindymo pradzioje Man paciai su pirmagimiu panasiai buvo, tiek atejus gydytoja, tiek sesele liepe eiti misinuko pirkti ir badu nemarinti vaiko. Veliau sake, kad blogai maitinu, nes per daznai, nespeja pienas susivirskinti, skrandyje surugsta, kai sviezio gauna ir t.t. Cia knyga apie gydytojus butu galima parasyti

Ne nuklausykit merginos, juk biznis, taip visi sveiki paliktu ka veiktu po 10 metu

O jei rimtai, noreciau gydytojo paklausti, apie pati ilguma, tai kiek tas ilgai skaitosi Kitoj temoj diskutavom, va iki kiek is vis zmogui reiktu zindyti vaikeli, jei jau del 1,5 metu vaikelio dauguma stebisi , tai kaip su 3 m ir toliau
jei jau del pradzios daug maz aisku, jei praeini mediku ir giminaiciu barjerus ir nepasiduodi ir vis tiek zindai ir jei su lyg metais nenutrauki ir su dviem dar matai ,kad reikia? Kas tada ta ilguma apsprendzia: vien mamos nuojauta ar yra kazkokie tyrimai ritesni ?

Remdamasi žmonijos patirtimi ir pačiais rimčiausiais moksliniais tyrimais, Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik žndyti/maitinti tik motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus; nuo tada pradedama duoti ir papildomo tiršto maisto, tačiau iki pat pirmųjų metų galo motinos pienas išlieka pagrindiniu kūdikio maistu, taigi ir žindymui teiktinas prioritetas. Toliau žindymą rekomenduojama tęsti visus antrus metus ir ilgiau, jeigu išlieka vaiko poreikis.

Jūsų geriamos geležies turėtų tekti, bet ten esantis kiekis yra nedidelis, tai va tik tame ir bėda...
Šiaip jūsų vaikas valgo normalų maistą, tai vitaminų gavimas iš mamos pieno neturėtų būti pats svarbiausias dalykas. Svarbiausias ten esantis dalykas - antikūnai. Vat jie tai niekaip nepakeičiami ir vaiko imunitetui jie yra nemenka paspirtis. Be to, mamos pieno sudėtis kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir jam yra pats tinkamiausias. O gydytojoms su tokiais patarimais pirmiausia išsiskalbti mišinių gamintojų pezalų prikištą galvą, o po to pėdinti į biblioteką K. Vitkausko knygos skaityt kaip minimum



Ateis gydytojas ir viską gražiai paaiškins kaip jis moka, bet neseniai kažkuriam žurnale skaičiau, kad ilgalaikiu skaitosi maitinimas nuo 2 m. 7 mėn.

dekui , nu tas tai aisku, o kiet tas ir ilgiau vadinasi? Va diskutavom temoj apie vyresniu vaiku zindyma 6, 7 metai - tai normalu ar tai jau kazkokz nukrypimas? Ar yra tirta tokiu vyresniu vaiku zindymo nauda?

Gal dar gydytojas galėtų pakomentuoti šį straipsnį, kiek jame tiesos? Ir apie vitaminus informacijos yra

http://www_kampo_lt/...s-moters-mityba

"Rekomenduojama likus 15-20 min.iki kūdikio maitinimo išgerti papildomai pieno, rūgpienio, kefyro, nes šie produktai, skatina moters pieno gamybą ir aprūpina tinkamomis medžiagomis."

Tai kad sako, skysčiai gi mitas, nepadaugėja pieno

Jei problemos su prolaktinu ir oksitocinu, tai pieno stiklinė prieš maitinimą neišgelbės. O ir per daug pieno vartoti nepatartina dėl galimos alergijos vaikui.

Mane nustebino kitas dalykas. Rašo, kad "su motinos pienu vaikas gauna bifidobakterijas". Tai vis bandau suprasti, kaip tos bifidobakterijos patenka į tą pieną Jei gerai suprantu pieno gamybos mechanizmą ir žmogaus anatomiją, tai tos bakterijos per kraują turėtų atkeliauti iki pieno liaukų. Argi bakterijos patenka į kraują??? Kas nors apšvieskit, nes esu ant krizės slenksčio apie žmogaus kūno sandarą. Galvojau, kad kraujyje gali atsidurti tik patogeninės bakterijos, o kai tai nutinka, organizmui būna labai nelinksma ir staigiai reikia antibiotikų.

labai norėčiau ir aš patarimo dėl klausimėlio, kuris man neduoda ramybės ir viskas
Mano berniukui 9 mėnesiukai, iki šiol mano pienas jo pagrindinis maistas, košių (daržovienių, vaisių, grūdų) atsisako, kai duodam, žiaukčioja, rėkia kaip skerdžiamas, kartais tenka jį apgaudinėti : lyg ir siūlau krūtį (arba nutrauktą pienuką buteliuke, kai būnu paskaitose) ir kai išsižioja, tada šaukštelį košytės įbrukam...nežinau, ar galima taip daryti tačiau paskutiniu metu atsirado didelės bėdos dėl virškinimo- naktim vartosi, stena, bet dujų neišleidžia, o rytais paleidžia visą tyradą, pasidarė vėrksmingas, dažnai girdžiu, kad žarnynas burbuliuoja, tuštinasi kas 2-3 paras...labiausiai neramina tas jo irzlumas, nes visiškai naktim nebemiega, duodam espumizano, kartais viburcolį įkišam
šiandien buvom svėrimesi- atitinkam visas augimo normas, o kai daktaras pamatė mano berniuko lašinukus, pradėjo juoktis iš mano nerimo, kad gal nebeprivalgo ir yra irzlus...man nerimą kelia- ar reikia primaitinėti? nes visos bėdos prasidėjo kai pradėjom košes (nors pradėjom nuo 7 mėn po šaukštelį, tiek iki šiol ir tesuvalgo....gal iki metų galiu vien kokiu pienuku augint, kartais obuoliuką ar pan bet jis nemokės kramtyt tada? esu pasimetusi, nes mano pirma žindymo patirtis yra kitokia, o čia mano sėkmės nes labai norėjau žindyti ir man sekasi
man jau net liūdna nejaugi visada taip bus kai valgysim kitokį maistą, juk MP visą laiką nevalgys

Tai jusu vaikelis irgi tikriausiai vasara gimes, kaip ir mano abu. Gal gydytojas profesionaliau atsakys,as tik galiu is savo patirties pasakyti, kad dar tokio amziaus musu pagrindinis kitas maistas buvo obuoliukas. Duodavau kazko vis kito paragauti banano, trintu morku (stengiausi duoti ka imanoma zalia, kad zinotu tikrus skonius), bet tai buvo tik ragavimai. Jau didesnis valgymas prasidejo vasara pradejom uogom tiesiai is lysviu, braskes, serbentai, vysnios ir t.t. ir tuo metu jau pradejom ir po truputi virtu darzoviu, bet negrustu i kose, o smulkiai pjaustytu ir sudetu atskirai (makaluotu kosiu po siai dienai nevalgo ) papjaustydavau morkyciu, brokoluku, bulvyciu..Sunus bulves maziausiai mego , beveik nevalge iki2 metu, dukra atvirksicai labiausiai megsta bulves. Dar dodavau ir grudu kosiu velgi megstamiausia abieju aviziniu dribsniu (tik uzpildavau karstu vandeniu ir pamirkydavau, dar megsta grikius, ryzius, maziausiai kviecius ir miezius...Dar sunus labai velai galejo pats valgyti obuoliuka koki, vis per daug atsikasdavo ir springdavo, dukryte kitaip kasdavo po trupuciuka ir graziai sau kramtydavo. Visi tie vaikai skirtingi Bet esmej mums iki metu tikrai Mpienukas buvo pagrindinis maistas ir dar iki 2 didzioji dalis ypac dukrytei.
Taigi, manau, viskas jums gerai bus ir nekisant tu kosiu, vaikelis gal pats geriau zino, kad jam dar nelaikas, ypac jei saket , kad po to labai pilvuka pucia.
Papildyta:

Man ir labai idomuapie tas bakterijas. Kazkada irgi pagalvojau kaip ten tos pieno bakterijos ten atsiduria, jei yra karves piene turetu buti ir moters

9 men vaikas jau tikriausiai tvirtai sedi, turi dantuku ir sugeba ranka pataikyti i burna. pasisodinkit vaika prie stalo ir duokit jam toki maista, kuri jis galetu pats valgyti paimdamas rankytemis - pvz., mazais gabaleliais supjaustytu virtu darzoviu, minkstos mesytes. tarpuose - sausos duonos kampeli. mano vaiku einamas dalykas budavo griauzti vistos kojos kaula ar versienos sonkauliuka (kietas daiktas, patogus paimti - ir gero skonio ) o jei jau siulot koses - padekit lekste pries vaika, duokit jam i ranka sauksta, tegul darbuojasi su laiku vis daugiau maisto pateks i burnyte


o sviezi vaisiai ir zalios darzoves - sunkiai virskinami. ju duociau nebent siaip paragauti, del skonio.

sekmes

Miela Stikliuke,
Tikrai, yra toks dėsnis - kas labai nenorom suvalgoma, nenorom ir virškinama. Prisipažinsiu, kad mano paties mergaitė, nors tada, kai ji gimė (1985 m.) oficialiai buvo rekomenduojama pradėti maitintis košėmis jau netgi nuo 4 mėnesių amžiaus, tų rekomendacijų neklausė ir nieko daugiau, išskyrus mamytę, į burną neįsileisdavo irgi maždaug iki 9 mėnesių. Kadangi buvo sveika ir svorio užteko, tai mes jos ir neprievartavom, kad žūt būt prarytų. Viskas baigėsi gerai – ji užaugo aukšta, graži ir viską valganti…
Taigi, nors ir labai moksliškai ir logiškai išaiškinta, kad ir kodėl papildomą maitinimą tirštu maistu reikėtų pradėti nuo 6 mėnesių, dar nenusiminkite ir neforsuokite.
Bet ir Ragnez patarimai man labai patinka. Išties, sudarykite sąlygas ir leiskite vaikui veikti laisvai ir savo iniciatyva

Miela Prieblanda,
Jūs visiškai teisi, su motinos pienu kūdikis bifidobakterijų negauna, nes jų nėra nei sveikos motinos kraujyje, nei jos pieno liaukose. Tos bakterijos, kaip ir kitokios, į kūdikio žarnyną atkeliauja iš aplinkos (taip pat ir nuo motinos kūno) per burną ir nosį. Motinos pienas tik skatina bifidobakterijų dauginimąsi ir vyravimą kūdikio žarnyne. Pirmiausia dėl to, kad motinos pieno svarbiausias angliavandenis, pieno cukrus laktozė veikia kaip “bifidofaktorius” – sukuria žarnyne bifidobakterijoms palankią rūgščią terpę ir yra jų maistas. Tokia terpė yra nepalanki daugeliui patogeninių/ligas sukeliančių bakterijų, o pačios “gerosios” bifidobakterijos tų blogųjų bakterijų neprileidžia prikibti prie žarnų sienelių epitelio ir jį pažeidus sukelti ligą.