QUOTE(inezzza @ 2010 08 16, 09:53)
kam reikia tos pompastikos ir pan., noris vieniem ramiai šalia savo angelėlio pabut...
lygiai taip ir aš galvoju.geriausia jaučiuosi kai nuvažiuojam į kapelius trise.tada atrodo,kad vėl visi esame kartu,visi keturi
QUOTE(kristulee @ 2010 08 16, 11:13)
pirmojo sūnelio ieškosiu devintokų tarpe, antrojo - septintokų...
irgi du metai skirtumas,kaip ir mano vaikučių
mokykloje,kur dirbu,yra tradicija mokslo metų pradžioje daryti didžiulę visų mokinių ir mokytojų nuotrauką.paskui ji kabo prie mokytojų kambario.dabar praeidama kasrytą pasisveikinu su savo pirmokučiu,išeidama namo atsisveikinu.nuotraukoje,kaip visada,Jis šypsosi.ateinančiais mokslo metais sveikinsiuos su juo jau nematydama šypsenėlės
šiomis dienomis užbaigėme paminklėlio statymą.vakare važiuosim gėlyčių sodinti.galvojau,kad sūnelio kapelis bus lengvas,šviesus.bet gi kokie sunkūs tie akmenys virš mažo vaikelio
Murmise,vyk tokias mintis šalin.tu dėl nieko nekalta.jei nors mažą nuojautą būtume turėję,kas gali nutikti,didžiausius kalnus būtume pajudinę,kad mūsų vaikams viskas būtų gerai