mano atveju,tai manau,kad jau padariau as pazanga,kad uzduodu bausme(anksciau tik dirzu gasdindavau),sunaus pazanga-kad sedi(maniau,kad stosis ir eis,kai as nusisuksiu).nes mano vaikinas,gyd nuomone hiperaktyvus,tai jam tas 10min,manau labai prailgsta.nors pabandysiu koki karteli,kai ozuosis atsisedes,pasuk dar kokiom 5min.ziuresim
QUOTE(Karusia @ 2010 09 16, 09:07)
jeigu atsistoja nuo kėdės arba pradeda iš naujo rėkti - perstatyk iš naujo laikrodį. demonstratyviai. pažaisi kelis kartus - iki poros valandų, o p[askui priminsi, kad galėjo ir tą ir aną nuveikti, bet dabar nebėra laiko, reikia eiti į lovą, sekančius kartus pradės nurimti greičiau 
Tai kad mano jau didlelė
Dabar tai jau niekaip nebeveiks, kitos bėdos ir bėdelės 
Kartais jau pagalvoju, kad kaip buvo lengva anksčiau 
Bet ir tai žinau, laiko demonstratyvus pailginimas nieko nebūtų padėjęs, tiesiog ji labai užsispyrusi, kartais oi kaip reikia ieškoti tinkamo priėjimo
O dėl to, kad galėjo kažką nuveikti, o laiką veltui iššvaistė, tai nuolat tą darau, alia, kad apsisukimai kitokie, užsisvajoja ir panašiai, tai prašau bent jau spėti pamokas paruošti laiku
QUOTE(eiksau @ 2010 09 10, 21:35)
as ir jei prasideda isterijos ,paimu ramiai uz rankos,ir nuvedu i kita kambari, paskius,kad kai nusiraminsi ,galesi ateit 
praklykia 10-15 min, po to ,girdziu ,kad rimsta, pradeda klibinti duru rankena , prasidaro truputi duris ,paskui daugiau ateina ,apsikabina , issiaiskinam viska ir ramu 
iki sekancio karto taip per savaite tenka kokius tris kartus pasedeti savo kambary 
praklykia 10-15 min, po to ,girdziu ,kad rimsta, pradeda klibinti duru rankena , prasidaro truputi duris ,paskui daugiau ateina ,apsikabina , issiaiskinam viska ir ramu iki sekancio karto taip per savaite tenka kokius tris kartus pasedeti savo kambary Jau ne pirma karta skaitau ir niekaip negaliu suprasti, kaip isterijoje bunanti vaika galima kazkur vesti? Na neisivaizduoju kaip tai gali buti realu. Nes jei jau isterija tikra, tai vaikas jau voliojasi, raitosi kaip gyvate, ten nebent tempti per grindis uz rankos butu, arba imt ant ranku ir nesti kitur. tai vat ir idomu, kaip jusu vaikai dar kazkur eina
QUOTE(murka2008 @ 2010 09 20, 09:53)
Jau ne pirma karta skaitau ir niekaip negaliu suprasti, kaip isterijoje bunanti vaika galima kazkur vesti? Na neisivaizduoju kaip tai gali buti realu. Nes jei jau isterija tikra, tai vaikas jau voliojasi, raitosi kaip gyvate, ten nebent tempti per grindis uz rankos butu, arba imt ant ranku ir nesti kitur. tai vat ir idomu, kaip jusu vaikai dar kazkur eina
saviškę nešdavau, kai būdavo pasiutusi matyt čia dar buvo ne isterija
As lygiai taip pat darau. Jei kokie pykcio priepuoliukai uzeina, nedavau i kita kambary, sakydama, kad kai apsiramins tuomet gales ateiti. Tai po kiek laiko pati eidavo i ta kambareli, atsistodavo pries veidrodi parekdavo ir nusiraminusi ateidavo apsikabinti o po kurio laiko eme mazeti jos priepoliukai arba jie budavo labai trumpi, nes jau nebenoredavo iseiti
o po kurio laiko eme mazeti jos priepoliukai arba jie budavo labai trumpi, nes jau nebenoredavo iseiti
QUOTE(evelinaite @ 2010 10 04, 21:24)
As lygiai taip pat darau. Jei kokie pykcio priepuoliukai uzeina, nedavau i kita kambary, sakydama, kad kai apsiramins tuomet gales ateiti. Tai po kiek laiko pati eidavo i ta kambareli, atsistodavo pries veidrodi parekdavo ir nusiraminusi ateidavo apsikabinti o po kurio laiko eme mazeti jos priepoliukai arba jie budavo labai trumpi, nes jau nebenoredavo iseiti
o po kurio laiko eme mazeti jos priepoliukai arba jie budavo labai trumpi, nes jau nebenoredavo iseiti ir mes pradėjom taip "bausti", psichologės pamokyti.. Anksčiau gąsdindavom duosiantys į "kailį" ir ranka, ir diržu, bet efekto nebuvo..
O kai užsižviegusį pradėjau nutempti į kitą kambarį ir palikti kuriam laikui vieną (psichologė sakė, kad laikyti vieną galima maksimum tiekminučių, kiek jam metų)... Maniškiui greit 4-eri, maniau, kad juokingas tas laikas- 3,5 minutės... Bet, pasirodo, užtenka... Pirmas pora minučių žviegia, daužo duris, vėliau jau apsiramina ir klausia, ar jau gali išeiti... O su išėjusiu jau galima ramiai "aptarti susiklosčiusią sitiaciją"...
Ir kaip evelinaite sako, po kurio laiko tokios pykcio ir isterijos bangos ėmė retėti
mes nuobaudas skirti pradejome gan neseniai savo dvimetukui...gal pries pora menesiu....kazkiap iki tol nereikejo,bet paskui staiga,lyg spragtelejus pirstais ,pas vaika atsirado labai didelis priesinimasis kad ir ka bepasakytum,draskymasis jei kas ne pagal ji 
mes turime nuobaudu laipteli-pati pirma laiptu pakopa... is pradziu buvo neimanoma ji ten pasodinti,nesdavau klykianti atgal gal po 15 kartu...dabar jau priprato ir dazniausiai kai nusikalsta,pats nueina sedasi ...ir siaip padeda kai vien isgirsta,kad ses ant noty step
mes turime nuobaudu laipteli-pati pirma laiptu pakopa... is pradziu buvo neimanoma ji ten pasodinti,nesdavau klykianti atgal gal po 15 kartu...dabar jau priprato ir dazniausiai kai nusikalsta,pats nueina sedasi ...ir siaip padeda kai vien isgirsta,kad ses ant noty step
QUOTE(magdat @ 2010 10 06, 21:16)
ir mes pradėjom taip "bausti", psichologės pamokyti.. Anksčiau gąsdindavom duosiantys į "kailį" ir ranka, ir diržu, bet efekto nebuvo..
O kai užsižviegusį pradėjau nutempti į kitą kambarį ir palikti kuriam laikui vieną (psichologė sakė, kad laikyti vieną galima maksimum tiekminučių, kiek jam metų)... Maniškiui greit 4-eri, maniau, kad juokingas tas laikas- 3,5 minutės... Bet, pasirodo, užtenka... Pirmas pora minučių žviegia, daužo duris, vėliau jau apsiramina ir klausia, ar jau gali išeiti... O su išėjusiu jau galima ramiai "aptarti susiklosčiusią sitiaciją"...
Ir kaip evelinaite sako, po kurio laiko tokios pykcio ir isterijos bangos ėmė retėti
O kai užsižviegusį pradėjau nutempti į kitą kambarį ir palikti kuriam laikui vieną (psichologė sakė, kad laikyti vieną galima maksimum tiekminučių, kiek jam metų)... Maniškiui greit 4-eri, maniau, kad juokingas tas laikas- 3,5 minutės... Bet, pasirodo, užtenka... Pirmas pora minučių žviegia, daužo duris, vėliau jau apsiramina ir klausia, ar jau gali išeiti... O su išėjusiu jau galima ramiai "aptarti susiklosčiusią sitiaciją"...
Ir kaip evelinaite sako, po kurio laiko tokios pykcio ir isterijos bangos ėmė retėti
kodėl man tas neveikė ir neveikia.. jei jau isterija tai klykia ir valandą.. jei kažko labai reikia tai ir 1,5.. o ką jau ten kalbėt po 2 min nueini tai tik dar labiau klykt pradeda..
bet tokie ožiai būna matyt kai tik labai pavergęs būna ir užmigt negali..
QUOTE(coliukasv @ 2010 11 06, 00:52)
kodėl man tas neveikė ir neveikia.. jei jau isterija tai klykia ir valandą.. jei kažko labai reikia tai ir 1,5.. o ką jau ten kalbėt po 2 min nueini tai tik dar labiau klykt pradeda.. bet tokie ožiai būna matyt kai tik labai pavergęs būna ir užmigt negali..
bet tokie ožiai būna matyt kai tik labai pavergęs būna ir užmigt negali..Aisku vaikas vaikui nelygu
Bet pabandykit pasakyti, kad iseis is kambario po to, kai islaikys neklykes 2-3 minutes. Netikrinkit, nekalbekit, o tik pasakykit ir taskas. Jei vel prades klykti, kartokit is naujo, kol vaikas patikes, kad kalbat rimtai. Tuo metu jus neturit buti isejusi is kantrybes. Vaikas turi suprast, kad jei jau pasakete, tai jus ir laikysites zodzio. turiu pavyzdi savo drauges. Nu neklauso ju vaikai, taciau, kai likdavo su manimi, man niekad nera kile problemu. Is pradziu jie bando kantrybe, taciau pamate, kad geriau yra graziuoju nustoja ir puikiai sutariam, bet gryzus mamai vel viskas is pradziu.. Man nereik kelt balso, grasint dirzu.. nieko stebuklingo nesakau, taciau vaikai jaucia ka galima tampyti uz usu, o ko ne
Juk vaikai tecio tai klauso.. kodel? nes jis pasake grieztai ir taskas. Vaikas ji geria, taciau jei jau pazadejot, tai turit tai ir padaryti.Kai sako, kad grasina dirzu, taciau niekad nera uzploja pasako, kad tevai nesilaiko zodzio. Jei jau nezadate jo musti (tai kam grasinate?????
) QUOTE(Berazume @ 2010 11 06, 13:56)
Aisku vaikas vaikui nelygu Bet pabandykit pasakyti, kad iseis is kambario po to, kai islaikys neklykes 2-3 minutes. Netikrinkit, nekalbekit, o tik pasakykit ir taskas. Jei vel prades klykti, kartokit is naujo, kol vaikas patikes, kad kalbat rimtai. Tuo metu jus neturit buti isejusi is kantrybes. Vaikas turi suprast, kad jei jau pasakete, tai jus ir laikysites zodzio.
turiu pavyzdi savo drauges. Nu neklauso ju vaikai, taciau, kai likdavo su manimi, man niekad nera kile problemu. Is pradziu jie bando kantrybe, taciau pamate, kad geriau yra graziuoju nustoja ir puikiai sutariam, bet gryzus mamai vel viskas is pradziu.. Man nereik kelt balso, grasint dirzu.. nieko stebuklingo nesakau, taciau vaikai jaucia ka galima tampyti uz usu, o ko ne Juk vaikai tecio tai klauso.. kodel? nes jis pasake grieztai ir taskas. Vaikas ji geria, taciau jei jau pazadejot, tai turit tai ir padaryti.
Kai sako, kad grasina dirzu, taciau niekad nera uzploja pasako, kad tevai nesilaiko zodzio. Jei jau nezadate jo musti (tai kam grasinate????? )
Bet pabandykit pasakyti, kad iseis is kambario po to, kai islaikys neklykes 2-3 minutes. Netikrinkit, nekalbekit, o tik pasakykit ir taskas. Jei vel prades klykti, kartokit is naujo, kol vaikas patikes, kad kalbat rimtai. Tuo metu jus neturit buti isejusi is kantrybes. Vaikas turi suprast, kad jei jau pasakete, tai jus ir laikysites zodzio. turiu pavyzdi savo drauges. Nu neklauso ju vaikai, taciau, kai likdavo su manimi, man niekad nera kile problemu. Is pradziu jie bando kantrybe, taciau pamate, kad geriau yra graziuoju nustoja ir puikiai sutariam, bet gryzus mamai vel viskas is pradziu.. Man nereik kelt balso, grasint dirzu.. nieko stebuklingo nesakau, taciau vaikai jaucia ka galima tampyti uz usu, o ko ne
Juk vaikai tecio tai klauso.. kodel? nes jis pasake grieztai ir taskas. Vaikas ji geria, taciau jei jau pazadejot, tai turit tai ir padaryti.Kai sako, kad grasina dirzu, taciau niekad nera uzploja pasako, kad tevai nesilaiko zodzio. Jei jau nezadate jo musti (tai kam grasinate?????
)sutinku su sia mamyte
Niekada nebaudžiu savo vaikų Bandžiau (neleisiu žiūrėti filmo, ar drausti kuriam laikui PC, ar panašiai), bet pačiai pasidarydavo gaila ir bausmę atšaukdavau - tai jokio efekto tik dar blogiau, todėl pradėjusi ir lioviausi
Vienas metodas, kurį vartoju (tačiau jo netraktuoju kaip bausmės, o sau tai vadinu pauze), jei padaro tai, apie ką jau daug kartų kalbėta, o visvien daro, liepiu pabūti su savimi ramiai, kad pagalvotų ilgiau apie tai, ką kalbėjom ir kodėl visvien padarė kitaip: ir tam pamąstymui skiriu minimum tiek minučių, kiek vaikui metų. Tada imu kalbėtis. Tiksliau jau pats vaikas ima kalbėtis. Tada paprastai nebelabai kiek ir užtrunka, jei tai jau "aptarta" tema. Mano tikslas, kad vaikas pats sau atsakytų - o ne man - kodėl padarė ne taip: jei sau neatsakys, o atsakys man formaliai, manau, vis viena jokios naudos nebus
Jei negali sau atsakyti - nespaudžiu: arba dar nesuvokia (tada pagal Jo supratimo laispnį bandau paaiškinti), arba dabar nenori suvokti ar prisipažinti. Atidedu kitam kartui
Visais atvejais, aš pirmiausia siekiu ramios aplinkos, kad nebūtų įtampos - niekada nerėkiu ir nekalbu su įtampomis balse, netampau ir panašiai savo vaikų. Nedarau jokių spaudimų. Siekiu, kad vaikai jaustųsi, kad turi užuovėją - tėvus. Būtent šioje Jo blogo poelgio situacijoje. Pagrindinės taisyklės, kurių sau laikausi: niekada nenervuoti savo vaikų, visada parodyti, kad aš juos labai myliu tokius, kokie jie yra ir kokie jie bebūtų, taip pat visada parodau, kad netinkamą elgesį stegsiuos visada pastebėti. Netinkamą elgesį reiks taisyti.
Manau, ilgi konfliktai būna ne dėl vaiko poelgio begalinio blogumo, o dėl tėvų požiūrio į tą poelgį - kol patys neišsikalba ar nenurimsta, tol tą vaiką dažnai tėvai ir "tarkuoja". Arba jaučia aplinkos spaudimą ir "rodo" sau ir aplinkai, kad vaiką "auklėja" - o iš tiesų kerpa ryšį tarp savęs ir vaiko. O vaikui "daeina" viskas daug greičiau. Jei sąmoningai ar nesąmoningai "nedaeina", nieko nepadarysi, teks šį kartą pralaukti
Gal tai ir labai labai ilgas metodas, reikalaujantis labai labai labai daug kantrybės, bet laaabai efektyvus. Nuolat jaučiu ryšį su vaikais, vis labiau jais džiaugiuosi, nebijau jų blogų poelgių (aš irgi darau klaidų)
