| QUOTE (buriukas @ 2004 06 29, 08:19) |
| Pastebejau viena paradoksa: kai rodau demesi ir nuo to pati jauciuosi laiminga (na, kad brangiausiaji pradziuginu, pamaloninu) ir nelaukiu, kad ir jis man ka padarytu, tai butinai ir jis mane pradeda lepinti. |
Tai jau tikrai..kai pasakysi.
Aš visada dariau ir darysiu iš širdies..nes jei širdies nesigauna išimt, tai išvis nieko ir nedarau.
Ir kiek ko dariau dar nė kartelio nesulaukiau nieko.
Paprastas pavyzdys..dar kai gyvenome atskirai, vieną šaltą žiemos rytą kėliausi apie 4 val., kad nuvažiuot pas jį prie namų, užkišt už mašinos valytuvo raštelį, kuriame kviečiau jį į svečius šauniam vakarui. Išvažiavau į paskaitas, į Kauną..vakare grįžau, paruošiau stalą, papuošiau aplinką, tylu - ramu..nėr..Laukiu jau su nekantrumu. Nesulaukiu, skambinu..sakau: kaip sekasi? "gerai", Radai raštelį?"radau". Tylu. Tai kaip? "kas kaip". tai atvažiuosi? "tai man nusipraust reik". tai prauskis ir važiuok. "Bet aš greit nebūsiu". Kada būsi tada gerai, laukiu.
Sulaukiau (o geriau būčiau ne..), nes atėjo tooookiu veidu
Susibarėm ir tiek.Kitąsyk palikau jam staigmeną darbe, o jo vienintelis komentaras buvo " kai tu atvažiuoji ir manęs nerandi, tai būk maloni netrukdyk bendradarbiams". Ačiū.
Ir dar begalės pavyzdžių, net labai intymių yra ir nenoriu jų čia atvaizduot, kurie įrodys, kad gali širdį ant lėkštutės padėt, jis suės ir nueis riebaluotom rankom
Yra vyrų, kurie nelepina. Tiesiog mano būtent toks vyras. Aišku, ką pasirinkom, tą ir turim. Bet dabar kai kalbame apie dėmesį, tai galiu tvirtai pasakyti, bendravime reikalingas grįžtamasis ryšys..ir jei jo nėra, anksčiau ar vėliau, paprastai tariant "užknis".
Rasma,skaitau tavo postus ir pries akis mano ex vyras.Pilnai suprantu ka nori pasakyt,zinau kad tai jau nepagidoma.
Bet kaip yra posakys-"lazda turi du galus"...Kai jis dabar susirado kita moteri,ji jam demesio neteikia,tai dabar gailesi kad taip neivertino mano pastangu.
As megstu teigti zmonems malonuma,o ypac zmogui kuris man mielas ir brangus.
Bet tai (atsiprasau uz zodi)UZKNISA! nuolat daryt be atsako.
Bet kaip yra posakys-"lazda turi du galus"...Kai jis dabar susirado kita moteri,ji jam demesio neteikia,tai dabar gailesi kad taip neivertino mano pastangu.
As megstu teigti zmonems malonuma,o ypac zmogui kuris man mielas ir brangus.
Bet tai (atsiprasau uz zodi)UZKNISA! nuolat daryt be atsako.
As ir nesiginciju, kad griztamasis rysys butinas. Taip pat, manau, kad kiekvienas turime nuoskaudu, kad kazkas neivertino, kazkur stengemes, o mus netaip suprato ar neatkreipe demesio. Ir kol kas nerandu atsakymu, kodel vienos moterys "randa", sutinka vyrus, kurie jas lepintu, o kitos - ne. Ir ar is tiesu tai yra tiegiog sekme, t.y. tau pasiseka arba ne, ar ir nuo musu paciu tai priklauso. Turbut ir taip, ir taip is dalies. Mes su brangiausiu kartu jau beveik keturi metai, ir nuo santykiu pradzios musu santykiai tikrai pastebimai pasikeite ir netgi i geraja puse (manau, tai pasitaiko reciau nei atvirksciai), bet tam reikia nuolatiniu pastangu, atlaidumo (protingo), supratimo, kito zmogaus vertinimo, isiklausymo i kito zmogaus poreikius ir t.t. ir pan. Todel negaliu sakyti, kad man tiesiog pasiseke del to, kad mane lepina ir vertina. Taip pat nezinau, kiek verta "aukotis", jei kitas zmogus visai neatsisaukia i tavo meile ir pastangas, ir nezinau, ar tokiu atveju galima kazka keisti, ar tai bevilstiska. Bo dialogas santykiuose butinas.
Rasma, sitoje temoje visas mano susikurtas tavo dvasinis ivaizdis griuvo. Maniau, esi stipri ir valdinga, o vyrelis toks paklusnus, o cia skaitau postus ir plaukai siausiasi. Mano nera toks grubus, bet koks nors bajeris sunkiai praeitu, nes kol daeitu galvon ka tuom norejau parodyti.
Sako, vyrai lyg vaikai, juos reikia lepinti, o kas tada mus palepins? O tie pripras ir reikes vis daugiau
Sako, vyrai lyg vaikai, juos reikia lepinti, o kas tada mus palepins? O tie pripras ir reikes vis daugiau
Is tikruju lepini lepini nesi visokius niekalus, skaniai darai valgyt, seksu nesiskundi. Paskui viena diena (pvz. per pms) atsigrezi atgal, ir taip nyku pasidaro. Atrodo, kad viena viska darau, man vienai tereikia, kad namai jaukus butu. Tada nuverki koki posmeli ir uzsirauki. Atlikineji pareigas toliau, bet be jokios meiles - prasieini per buta kaip uraganas su siurbliu, pridarai esti kasdieniniu patiekalu (kur uzsimerkus moku) be jokios improvizacijos ir serviravimu. Bet tada dar viena dalyka pamatau, kad is principo vyriskio poziuris nepasikeicia - pasirodo gerai kaip yra. Kas tada, gal isvis nustot viska daryt... 
Dar toki paradoksa pastebejau gyvenime. Jei atsiranda koks vienetinis egzempliorius, kuris lepina savo moteri, rodo begalini moralini ir materialini demesi ir meile namuose ir viesose vietose, tai jau kaip taisykle, ta jo moteris viasi nevertina ir nepastebi to. Jei geliu parnesa - vadinasi taip turi buti, jei valgyt daro - taigi cia privaloma, jei siuksles nesa - tai gi cia ne moteriska veikla. Tokios kaip sakant parazituojancios bobikes. O as stebiu is sono ir galiu nusigrauzt pirstus iki alkuniu is pavydo.
O gal sia suveikia principas, kad pradedi vertinti tik tada, kai netenki?..
Dar toki paradoksa pastebejau gyvenime. Jei atsiranda koks vienetinis egzempliorius, kuris lepina savo moteri, rodo begalini moralini ir materialini demesi ir meile namuose ir viesose vietose, tai jau kaip taisykle, ta jo moteris viasi nevertina ir nepastebi to. Jei geliu parnesa - vadinasi taip turi buti, jei valgyt daro - taigi cia privaloma, jei siuksles nesa - tai gi cia ne moteriska veikla. Tokios kaip sakant parazituojancios bobikes. O as stebiu is sono ir galiu nusigrauzt pirstus iki alkuniu is pavydo.
O gal sia suveikia principas, kad pradedi vertinti tik tada, kai netenki?..
| QUOTE (nerile @ 2004 06 29, 14:00) |
| . Sako, vyrai lyg vaikai, juos reikia lepinti, o kas tada mus palepins? O tie pripras ir reikes vis daugiau |
O, kai visai nepratini, tai buna kaip man
: uzejus romantiskai nuotaikai, parasiau toki meiles laiska ir ishsiunciau pastu vyrui, t.y. namo. Kita diena gryztu is darbo, ziuriu mano vyras tokiu keistu zvilgsniu mane stebi, ranka prie katos deda
Susirupines klausia, ar man viskas gerai 
Neprates jis prie tokiu mano romantisku pasireiskimu 
Tiek to, pagalvojau, tegul jau jis mane lepina 
Na taip, ir sako kad moterys - geles, ir jas reikia nuolat laistyti As manau kad moterys labiau nei vyrai troksta akivaizdziu meiles irodymu- jai neuztenka zvilgsnio...jai reikia geliu...reikia staigmenu...reikia bent padovanoto mazo sokoladinio saldainio... na bent jau zodzio.
Gal klystu, bet manau kad vyrams tai nera taip butina. Antra vertus manyje jau seniai kirba itarimas, kad senovine taisykle ,,vyras uzkariautojas, moteris uzkariaujamoji" yra labai pavirsutiniska. Is tikro ir moterys privalo nuolat kovoti del vyro, rodyti jam demesi, tik paprastai tai isreiskiama daug subtiliau.
As manau kad moterys labiau nei vyrai troksta akivaizdziu meiles irodymu- jai neuztenka zvilgsnio...jai reikia geliu...reikia staigmenu...reikia bent padovanoto mazo sokoladinio saldainio... na bent jau zodzio. Gal klystu, bet manau kad vyrams tai nera taip butina. Antra vertus manyje jau seniai kirba itarimas, kad senovine taisykle ,,vyras uzkariautojas, moteris uzkariaujamoji" yra labai pavirsutiniska. Is tikro ir moterys privalo nuolat kovoti del vyro, rodyti jam demesi, tik paprastai tai isreiskiama daug subtiliau.
Ner cia ko juos lepinti, lai jie jus lepina. Kiek pastebejau maniskis nemegsta tokiu dalyku, na kaip ir megsta bet visiskai ju nevertina, o as nemegstu jaustis kazkokia vargsele amzina. Uz tai kai jau kartais man isprusta koks prisipazinimas, tai kaip jis ji isgirsta Hmm dabar pagalvojau, kad gal dazniau reiketu 
Hmm dabar pagalvojau, kad gal dazniau reiketu
| QUOTE (Rasma @ 2004 06 29, 10:55) |
| Bet dabar kai kalbame apie dėmesį, tai galiu tvirtai pasakyti, bendravime reikalingas grįžtamasis ryšys..ir jei jo nėra, anksčiau ar vėliau, paprastai tariant "užknis". |
kitaip sakant refleksija....
Tai sakykit, ar realiai egzistuoja tokie vyrai, kaip filmuose, kur daro staigmenas savo mylimosioms - isbarsto miegamaji roziu ziedais, netiketai iteikia bilietus i Kanarus, ar paruosia vakariene zvakiu sviesoje, ant namo stogo ir su griezianciu smuikininku prie stalelio... As tokius filmus ziuredama, visada i vyra atsisuku ir klausiama zvilgsni nutaisau, bet jo tokios scenos rodos neveikia absoliuciai 
Na, mano vyras yra tiesiog geras seimos zmogus, su romantika mes kazkaip prasilenkiam, o atsiradus dukrelei, tai net ir norint laiko tam nebutu, sukames kaip vijurkai 
O kazkaip ir apsipranti su tuo laikui begant, staigmenos daugiau matyt budingos dar tik draugauti pradejusioms porelems, kai norima vienas kita suzaveti, arba nepataisomiems romantikams, kas musu seimoje nebudinga T
Na, mano vyras yra tiesiog geras seimos zmogus, su romantika mes kazkaip prasilenkiam, o atsiradus dukrelei, tai net ir norint laiko tam nebutu, sukames kaip vijurkai O kazkaip ir apsipranti su tuo laikui begant, staigmenos daugiau matyt budingos dar tik draugauti pradejusioms porelems, kai norima vienas kita suzaveti, arba nepataisomiems romantikams, kas musu seimoje nebudinga T
| QUOTE (nerile @ 2004 06 29, 12:00) |
| Rasma, sitoje temoje visas mano susikurtas tavo dvasinis ivaizdis griuvo. Maniau, esi stipri ir valdinga, o vyrelis toks paklusnus, o cia skaitau postus ir plaukai siausiasi. Mano nera toks grubus, bet koks nors bajeris sunkiai praeitu, nes kol daeitu galvon ka tuom norejau parodyti. Sako, vyrai lyg vaikai, juos reikia lepinti, o kas tada mus palepins? O tie pripras ir reikes vis daugiau |
Dabar jau pakankamai esu valdinga. Supratau, kad liksiu tokia lepintojėlė-rūpintojėlė..vaikų daugės, pareigos augs, vyras tik pūsis, tik tarps geroj dirvoj
ne, mano vyras tikrai nepaklusnus. Jis niūrokas žmogus, su neginčijamom tiesom. ir aš su neginčijamom, bet šiaip labai mokausi nuolankumo. Kaip būna planas sulieknėti, taip pas mane dar yra planas "daryti viską, kad jam būtų gerai" ir žiūrėti, o kokių dar priekaištų galėtų kilti. Savotiškas "eksperimentas",. Nu bet ir prigalvoja..sunku atpasakot net
Ramunne, yra..teko sutikt, teko bendraut, teko matyt, bet gyvent su tokiu nekliuvo
