QUOTE(bekas @ 2006 01 18, 15:12)
Mano katytei jau eina trecias menuo, nagelius jai karpome ir dar kol kas leidzia tai daryti o vat del kandziojimosi tai ji kaip velniukas kanda dukdama visur kur uztaiko minksta vietele

o kai isiunta tai

labai skaudziai kanda ir be gailescio. O kaip aukleti kaciuka nuo mazumes,kad nesikandziotu ir zbitku nekrestu jei ji ka nors blogo daro o tu jai reki, ploji delnai o ji i tai ne nereguoja

o kaip aukleti?
Ignoruoti

Pradeda kandžiotis - žaidimas baigtas. Suslėpti rankas, kojas, išeiti iš kambario, nekreipti dėmesio į dūkstančią katytę.
Pačiai "kąsti", t.y. daryti, kad skaudėtų, kad būtų nemalonu. Jei kanda į pirštus, kišti pirštus gilyn į nąsrus. Sprigtas per ausį, į nosį. Purtymas už pakarpos, antausiai dviem pirštais, purškimas, šnypštimas ir dar paspjaudymas į snukutį.
Čia daugiau teorinės žinios, praktikoj mažai taikytos, nes dabartinis katinas ramus. O tas, ant kurio būtų galima išbandyti, šeimininkų visai neauklėjamas, nes jie neklauso manęs.
Eina uošvienė per kambarį, katinas koją apsivijęs kanda, uošvienė klykia "Pažiūrėkite, kaip jis mane ėda. Vajei, sudraskys mane visą. Oi, koks jisai žvėris." Sakau "Neprasidėkite su juo šitaip. Auklėkite." Tai tada uošvienė stoja katinuko ginti "Taigi, jis tik žaidžia, nieko čia tokio." Tai taip ir nesuprantu, ko tada šitaip skųstis, kad sudrąskyta vaikšto.