labut visoms!
pagalvojau, kad vertetu su jumis pasidalint viena skaudzia istorija
zodziu, kai dar buvau maza, mano senele parsinese is sklepo toki laaabai grazu juoda juoda katinuka... nu ir mylejo ji be galo be krasto, taciau kuo tas katinukas labiau augo, tuo daugiau arsesnis daresi. jei kas nors ateidavo i svecius, ji butinai reikedavo uzdaryti, nes jis visiems baime kele, o bijoti buvo del ko...
tai va, nezinau ne vieno musu gimines nario, kuris nebutu apkandziotas to padarelio (zinoma, isskyrus mano senele, jie kazkaip susisnekejo

)
isimintiniauti 2 atvejai: 1) dedei perkando naga; 2) mamai buvo isikibes i gerkle! patikekit, nedaug truko, kad perkastu... siubas kazkoks, kaip db atsimenu ta vaizda...
o visu kt puldinejimu, isikabinimu dantimis ir nagais ne neminesiu. kad ir kaip myliu katinus, bet su tuo niekaip negalejau susidraugaut...
liudniausia tai, kad po mociutes mirties, senelis garsuji Juocki paskandino...
buvo svarstymu, kad i kaima isvezti, bet visi suprato, kad tokiu atveju ne tik aplinkines kates butu ispjautos...
bet vis tiek iki siu dienu, prisiminus sia istorija, gaila man Didziojo Juockio...

o tkart sklepe atrode toks vargsiukas, palieges ir taip prasesi meiles bei globos...
tad tokia ir istorija...