Šiandien testavau

Vargas, prisipirkau kvepalu savaitgali, o testuoti visai negaliu, nosis neveikia Siryt is ryto psyk psyk Estee Lauder Sensuous, nieko... dar psyk psyk....dar psyk psyk pshyk, psyk, ir nieko nieko neuzuodziu net ranka prie nosies priglaudus. Bet jauciu visiems aplinkui maza nepasirode

Oi įsivaizduoju. Aš kai taip padariau (buvau juos tik nusipirkus, žodžiu mylima šviežiena, ir važiuodama atostogauti nepasiėmiau, tai grįžus kaip griebiau įspūdžius gaivinti nepamatuotu skaičium papurškimų ) - visą vakarą vyras nelaimingas buvo, sakė oro jam trūksta. Va juose aš jaučiu ryškią ir labai svaigią lelijų natą. Žinant, kad šita gėlė daug kam galvą apsuka, tikrai turėjo maža aplinkiniams nepasirodyti.

Vakar pasipainiojo po akimis Play For Her by Givenchy - papurškiau ant lapelio, riešo kišti noro nebuvo... Tokia jau nuobodybė pasirodė, kad kol išėjau iš prekybcentrio pamiršau ir apie ką jie buvo. Tik pagalvojau, kad labai patogus buteliukas, mėgstu tokius kompaktiškus plokščius įsimest į rankinę ar lagaminą...
Dar In The Mood For Love Pure by Gianfranco Ferre pauosčiau - iki tol net nežinojau, kad tokie yra, bet vos purkštelėjus man buvo aišku, kas juose dominuoja. Jeigu kam reikia obuolių kvapo - tai pats obuoliškiausias, skaidrus, gilus, tyras. Šituos tikrai įsigysiu, tik jau matyt būsimam vasaros sezonui.

Kazkuria diena ant vieno rieso purskiau PG 10, ant kito - SL Ambre Sultan. Mano neigudusiai nosiai labai labai panasus kvapai, abu tokie geri svilesiukai. Tik SL sausesnis, trapesnis kvapas, atrodo net griksi perkepinti riesutai, o PG tie patys riesutai dar pamaisyti su karamele - siek tiek saldesnis, tasesnis kvepaliukas. Abeji patinka labai, bet pirmenybe teikiu PG vien del to papildomo salstelejimo.

Siandien testavau Charcharel Eden ir AG Eau d`Hardien. Eden - pazliuges, dumblinas ezero krantas karsta vasaros diena, prie kelio, kuriuo kazkas katik pravaziavo sukeldamas dulkes. Labai labai keistas, netiketas ir stebinanciai malonus kvapas. Kartu jauciu ir slapiu paezeres augalu, vandeny pamirkusiu lapu bei sakeliu, ir sausu dulkiu kvapa. Jei kas taip patikusius kvepalus nupasakotu, pirsta prie smilkinio pasukiociau . O pati uostau riesa su malonumu.

AG Eau d`Hardien. Pirmuju natu nezinau - uzsiplepejau telefonu ir pamirsau. Po kiek laiko, pakelus ranka prie nosies uzuodziau kazka gaivaus, zalio ir apibarstyto cukrum. Gal rabarbarus? Nors ne visai... Labai primena medelio, kurio lapais vaikystej rankas, kad kvepetu, trindavom, kvapa. Citrinmedziu vadinom, o tikro pavadinimo nezinau. Neatpazistu dar sios natos. O va bazej islindo labai ryski ir tikra pelargonija. Dabar, praejus gerom 8 valandom po pasipurskimo pelargonija persipyne su kazkuo saldziu. Ir vel nezinau, kas tai. Natas va perskaiciau, pelargonijos ten nera. O as jauciu ja, ir ka?...

banalybe ir tiek...


ir

sie net labai patiko, nors mamai ( jie panasus i Troinoj odekalona )

Man pasirodė pradžioj citrina, vėliau sodri, tiršta žalia rūta, su kuria vaikystėj irgi trindavom rankas, norėdami pamatyti alerginę reakciją

Išmėginau šiandien Christian Lacroix Tumulte. Pradžiai turiu pasakyti, kad dėbčiojau į juos jau turbūt kokius 1,5 metų, bet vis nesiryžau. Dabar dar labiau būčiau nesiryžus, nes esu davus sau tylų pažadą daugiau NĖ VIENŲ saldžių kvepalų, nė vienų... O čia ėmė ir prieš nosį gundančiai nukrito. O va tada ir pagalvojau, ir ką aš be jų dariau tuos pusantrų metų

Labai mielas, labai heliotropiškas (t.y.vyšnių) ir šiltas kvapas, jaukus, aistringas, charakteriu pasirodė panašus į Boucheron Trouble, Paul Smith London, K.Lagerfeld Kapsule Floriental, šiek tiek net į Sun Moon Stars, tik šiltesnis. Frezijos švelnina pradines rūgštokas natas, nors ypač ryškiai jaučiu dominuojančius heliotropus, todėl kyla asociacija su vyšniomis įdarytu pyragu. Gal todėl, kad juos mėgstu/pažįstu/ieškau, jie man daro kompoziciją ypač patrauklia. Nuo rytinio pasikvėpinimo dabar jaučiu likusią saldžiarūgštę bazę, gražiai išsiskiria vos pasaldintas pačiulis, bet heliotropas irgi vis dar gyvas. Žodžiu, esu pakerėta ir apžavėta, atradusi dar vieną kvapą, kurį išnaudojus turbūt ir vėl pirkčiau.

Oho, kokios skirtingos uoslės man Tumulte dominuoja rožės, gaivios, saldžios, nors pradžioje citrusai tikrai rūgštoki. Apie vyšnių pyragą net minčių neturiu, o ir panašumo su Paul Smith London, tuo labiau su Sun Moon Stars nerandu jokio. Man jie panašūs į Baby Doll

Tai jau tikrai nosys skirtingai dirba
Čia matyt todėl, kad rožių - gal ne visų, o kai kurių rūšių, aš nesuuodžiu.
O heliotropai rūpi, tai ir nustelbia visa kita.
Baby doll man nė šalia nestovėjo - lengvas, šaltas, skaidrus ir citrusiškas, giminiškas In Love Again pasirodė... Labai neseniai pažindinausi ir su Baby Doll, tai atmintin įsirašė būtent taip. Tumulte man priešingai - labai šilti pasirodė.

Man Tumulte ir yra šaltoki man rodos mano nosius heliotropo nepagauna, todėl aš ir nerandu taip ieškomų vyšnių

Šiandien testavau Atkinsons kvapą Spirit Of Africa Dayo Happiness EDT
Pirkdama afrikietišką kvapą, tikėjausi labai aštrių, prieskoninių, bet likau maloniai nustebinta. Kvapas pasirodė tikrai džiaugsmingas, pakylėjantis - lengvi, šilti, neįkyrūs prieskoniai persipina su lengvu gėlių aromatu.. - nesu gera ekspertė, nes pvz. kas yra Moroccan (kaip suprantu - Maroko) aromatai, įeinantys į šį kvapą, pati nežinau, neteko jų atskirai testuoti Pradžioje papurškus, jaučiasi lyg žaliai rūgštoka, pasijaučia prieskoniai... tada bando lyg ir lengvos gėlytės skleistis. Deja mano nosis niekaip neatskyrė/nepagavo, kokios konkrečiai gėlės šiuose kvepaluose - taip ir liko man tai paslaptis Bazėje užuodžiu beveik (tačiau nevisiškai analogiškus) bažnytinius smilkalus, tačiau jie neįkyrūs, lengvi, prasisklaidę.
Labai lauksiu daugiau atsiliepimų apie šį bei kitus Atkinsons kvapus.

zvengiau iki asaru As irgi labai megstu tuos kvepalus. Viena kart ejau i banka, lauke saltis, o patalpoj vasara. Kol ten stovejau nezinojau i koki kampa sleptis, atrodo vos pasipurskiau jais, o reikejo dvigubai maziau....matyt irgi labai ju pasiilgau O is tikruju labai juos myliu

Mano jau nebe dienos, o geros savaitės įspūdžiai:
Poison Tendre by Dior
Buvau skaičiusi aprašymus, kad tai liūdnas kvapas. Labai norėjosi patikrinti - tai ir buvo atomiko įsigijimo priežastis. Man pasirodė labai gražus, labai rudeniškas, šiltas ir nė kiek neliūdnas. Šleife medus. Ryškus, tikras, natūralus medaus aromatas. Pirkčiau, jeigu rasčiau 30 ml. Netgi labai norėčiau - bet nežinau, kur gauti .

A Scent by Issey Miyake
Pirmieji mano mėginti šio gamintojo kvepalai. Paliko stiprų įspūdį ne dėl kvapo, o dėl pačios kvepalų elgsenos. Matyt velniškai greitai sklinda jų molekulės - keista buvo tai, kad paprastai apie bet kuriuos kvepalus sakoma "palieka po savęs šleifą", o šitie ne tik po savęs, bet ir prieš save. Keistas buvo jausmas - einu tiesiai į savo kvepalų šleifą - taip būna, kai lauke vėjas postipris iš nugaros - o čia visiška ramybė. Įkyrūs. Tas jausmas jų kitoniškumo pradžioje buvo įdomus, vėliau pagalvojau - pvz dirbti protinio darbo tikrai negalėčiau, erzintų...

Kvapas? Floral? Na nežinau, artimiausias būtų vandens, susimaišiusio su augalų išskyrom (pvz. panašiai, tik ne taip įkyriai man kvepia drėgnos nuo stiprios rasos ar sniegui tirpstant pušų šakelės). Kad verbenas mano nosis sutransliuoja kaip jaunų pušelių gaivą, jau esu pastebėjusi, o su kedrais matyt dar labiau priartėja prie to kvapo. Nekintantis, bet taip ir turi būti, natų piramidės nėra. Tiesiog pradžia stipri, pabaiga silpnesnė, bet nei kas naujo išlindo, nei kas seno pranyko. Nepirkčiau daug, bet mėginuko pasirodė mažai. Visgi labai norėčiau pauostyti ant kito žmogaus - smalsu kokio gi dydžio tas šleifas. Nes kilo įtarimas, kad būtų galima surasti pagal kvapą minioje pamestą jų šeimininkę (arba išdusinti visus aplink kelių metrų spinduliu).

Guerlain L'Heure Bleue (EDP)
Keletas išmainytų mililitrų atomaizeryje... Pirmas papurškimas - o dieve, Mona di Orio? Kurie?

Gėda prisipažinti, bet Minervos blog'ą ir jos įspūdžius paskaičiau jau po išmėginimo - šiaip tiesiog be jokių išankstinių nusiteikimų aklai paėmiau mainams nežinomo kvapo atomiką, žinojau, kad tokie yra, bet niekada nesigilinau... Pasijutau, tarsi būčiau patekusi į parfumerijos pasaulį ne iš tos pusės. Mona di Orio mane buvo sužavėjusi, bet tarsi kokia nepagaunama paukštė ar neįgyvendinama svajonė pačiomis keisčiausiomis aplinkybėmis iš rankų išslįsdavo ir liko tik mėginukų, atomaizerių ir atminimų pavidale. Tai ir nebežinau kurie, o gal net ne vieni jos kvepalai man yra mėlynosios valandos sesuo dvynė, tik pats pradmuo daug priimtinesnis (pakartota ir tėra tik pakartota). Pratestavusi Shalimar pagalvojau, kad labai daug bendra su Mona di Orio Amyitis, bet... Na daug juk panašių kvepalų, maža ką, gal netyčia... Bet šį kartą...

Pati Mėlynoji valanda. Pudriškas, gaubiantis, stiprus, bet kartu neapsakomai lengvas kvapas, gėlės, švelnumas, labai moteriškas aromatas. Būtent tai, ko norėjau, ieškojau, įsivaizdavau kaip norėčiau kvepėti. Trapumas ir stiprybė viename - išraiškinga, bet neslegia, tarsi plevena ore, yra, o atrodo, kad tai tik iliuzija.

Žinoma, vargiai ar pasakysiu ką gražesnio, kas jau pasakyta - švelnios nedusinančios dulkės, prieblanda, neišvengiamumo jausmas. Pro akis prabėgo daugybė nebylių senovinių nespalvotų filmų fragmentų, kažkodėl geležinkeliai, dūmijantys garvežiai, moteriškės senoviškomis skrybelaitėmis ir uniformuoti vyrai (gal tikrai juose įkūnyta karo nuojautos dvasia, aš nebuvau skaičiusi apie jų sąsajas su karu), cigarečių dūmų kamuoliai, pro kuriuos vos matosi kas aplink. Ir tas trapumo arba šios akimirkos jausmas.

Kvėpinčiausi jais turbūt tada, kai įskaudina, norėtųsi pravirkti, bet žinai, kad turi išlikti rami ir be jokių emocijų, tada, kai žinai, kad kažkas jau baigėsi ir niekada nebebus taip, kaip buvo, kai artėja neišvengiami pokyčiai. Tie kvepalai - tarsi nematomas šydas, už kurio gera pasislėpti, nes žinai, kad pro juos mataisi kitokia, nei esi. Etapo, kurį reikia tiesiog išgyventi ir kai nieko negali pakeisti kvepalai, primenantys, kad viskas laikina. Jeigu tai būtų poezija - man jie nuskambėjo Jeseninu - Все пройдёт, как с белых яблонь дым.

Istorijos pabaiga? Pakvepėjau pusdienį, susiradau, nusipirkau, be jokių blaškymųsi ir svarstymų. Į artimųjų klausimą ko nori gimtadieniui - ačiū, jau nusipirkau dovaną ir daugiau nebenoriu nieko, išskyrus tai, kad galite pasirašyti ant dėžutės "parėmiau šį pirkinį"...