Ačiū merginos, eisiu su ta aukėtoja aiškintis. Kas kvailiausia, kad visi ją dievina kaip labai gerą auklėtoją. Veža vaikus iš kitų rajonų, net pediatrė bambėjusi, kad tokį mažą vaiką leidžiam lopšelin , sužinojus , kad vesiu pas tą auklėtoją, sušvelnėjo.... O tam daržely ji aplamai kaip kokis dievukas, visi dėl jos svaigsta...Vat tau ir "gera auklėtoja".
Dievina tai matyt del to, kad nusikrato vienos - ir turbut vienos ish sunkesniu - uzhduochiu savo vaiko auginime.
As vaika pradejau sodinti apie 8 men, labai dziaugiausi kad vis dazniau pagaudavau ja ir spedavau ant puoduko pasodint 
, praejo pora men ir viskas baigesi, mazoji ne tik nesesdavo, o net pamacius puoduka begdavo is kambario (gal buvo kas isgasdnes 
), apie 1.6 men nupirkau dangti ant klozeto, ji pasededavo kaip didele, pazaisdavo, as isvardindavau viska toje patalpoje i ka rodydavo jos pirstukas ir lipdavom, tada uzsidejus kelnytes privarydavom pilnas kelnes, batus ir viska aplink, tada meciau ta reikala, ir vadovavausi tuo principu kad viskam savo laikas, ir ka gi, atejo ~1.9 men. ir mazoji viena grazia diena pati issitrauke apdulkejusi puoduka is po lovos ir nusiemusi kelnytes privare puse puodo. Tai savaime suprantama issauke musu nerealu dziaugsma, jai pagyras ir mazyte dovanele ( 
cia mes vaika papirkom, bet tai padejo), nuo to laiko beveik visai atsisveikinom su pampersais. Siandien jau ir i lauka einam be pamperso, i parduotove jei vaziuojam ilgesniam laikui, tai pasiimam viena su savim ir pora triusikeliu persirengt, bet dazniausiai visa turta parsivezam namo, ir is kart begam ant puoduko. KAi bunam gamtoj kur nors, vaikas net nepraso, o pats nueina kur nors pritupia ir pasisioja, kai padaro rimtesni reikala ateina prie tases issima servetele ir prieina prie manes kad isvalyciau 
Zodziu, be JOKIU Pastangu is mano puses vaikas pradejo aryti tai ko mes taip norejom. 
, praejo pora men ir viskas baigesi, mazoji ne tik nesesdavo, o net pamacius puoduka begdavo is kambario (gal buvo kas isgasdnes ), apie 1.6 men nupirkau dangti ant klozeto, ji pasededavo kaip didele, pazaisdavo, as isvardindavau viska toje patalpoje i ka rodydavo jos pirstukas ir lipdavom, tada uzsidejus kelnytes privarydavom pilnas kelnes, batus ir viska aplink, tada meciau ta reikala, ir vadovavausi tuo principu kad viskam savo laikas, ir ka gi, atejo ~1.9 men. ir mazoji viena grazia diena pati issitrauke apdulkejusi puoduka is po lovos ir nusiemusi kelnytes privare puse puodo. Tai savaime suprantama issauke musu nerealu dziaugsma, jai pagyras ir mazyte dovanele ( cia mes vaika papirkom, bet tai padejo), nuo to laiko beveik visai atsisveikinom su pampersais. Siandien jau ir i lauka einam be pamperso, i parduotove jei vaziuojam ilgesniam laikui, tai pasiimam viena su savim ir pora triusikeliu persirengt, bet dazniausiai visa turta parsivezam namo, ir is kart begam ant puoduko. KAi bunam gamtoj kur nors, vaikas net nepraso, o pats nueina kur nors pritupia ir pasisioja, kai padaro rimtesni reikala ateina prie tases issima servetele ir prieina prie manes kad isvalyciau Zodziu, be JOKIU Pastangu is mano puses vaikas pradejo aryti tai ko mes taip norejom.
Mano sunaitelio "Sauskelnems viso gero" istorija labai panasi i Auges. Tik tiek kad mano(greiciau aukles) pabandymai sodint ant puoduko prasidejo, kai vaikui buvo 1.5 m. Nepavykus , "mokslai" buvo atideti, o vaikas apie antrus su trupuciu metus ,pats puole prie puoduko ir susitvarke reikalus, buvau 
ir 
. va taip 
ir . va taip
Mano abu vaikai pradėjo sėstis ant puoduko tada, kai užsimanė patys. Ir man šitas variantas labai pasiteisino, nes per porą savaičių vaikai perėjo nuo pampersų prie kelnaičių be jokių stresų, pasipriešinimo ar didelių nesėkmių, tik nakčiai dėjau pampersą ilgesnį laiką. Vyresnysis pradėjo vaikščioti su kelnaitėm dieną maždaug nuo 2,2-2,4 m., o mažoji - nuo 1,9 m. (matyt, brolis teigiamą įtaką padarė 
)
Labai džiaugiuosi, kad neverčiau jų anksčiau sėst ant puoduko, kol patys neužsimanė "būti dideli". Nei pati stresavau, nei vaikus nervavau. O jie puikiausiai viską patys pasireguliavo
)Labai džiaugiuosi, kad neverčiau jų anksčiau sėst ant puoduko, kol patys neužsimanė "būti dideli". Nei pati stresavau, nei vaikus nervavau. O jie puikiausiai viską patys pasireguliavo
o pas mus dabar kaip tik "myzimo" ant kilimu akcijos vyksta namie......dukrai 1.3 m. nu bet nepataikom nors tu ka,gal tikrai dar palaukt ir nenervint nei dukros nei saves.....
| QUOTE (Auges @ 2004 08 19, 08:12) |
| KAi bunam gamtoj kur nors, vaikas net nepraso, o pats nueina kur nors pritupia ir pasisioja, kai padaro rimtesni reikala ateina prie tases issima servetele ir prieina prie manes kad isvalyciau |
saunuole Karolina
tai jau pati moka ir kelnaites nusiimti ir tupeti jas prilaikydama?
maniske tai dar nemoka, tik tempia tas kelntaites zemyn, bet neiseina jai, tai tada pribega prie manes ir praso: "sjan,sjan"
Kai pradėjo gerai sėdėti, tai ir sodinu, ryte tik atsikėlusią, prieš maitinimą ir po maitinimo. Jei tik nori tai iš karto ir padaro, ant puodo tik kelias minutes laikau. Pati nesiprašo, suprantu tik kai įvykis jau būna įvykęs, bet aišku ji dar per maža prašytis. Ant puodo visada būna patenkinta, muša per šonus kaip būgną.
Sveikos mamytės, manajam kleckiukui jau 3 metukai apie pampersus jau senai pamiršome, dabar jei norime pagasdinti ar pabarti kai negerai elgiasi sakome kad uždėsime pampersą tai jis tada purtosi ir žada kad daugiau blogai nesielgs ))
O mūsų istorija buvo tokia: kai jam buvo 1,5 metų buvo žiema ir kaškaip mums buvo striuką su pinigais ir nutariau pabandyti atpratinti jį nuo sauskelnių paprasčiausia vieną dieną jų nebedėjau nei naktį nei dieną kai buvome namuose na pirmos dvi savaitės buvo sunkios ir verkėm abu žiūrėdami į šlapes kelnyte dauk šnekėjome aišku namuose visos grindys buvo susisiotos bet per kančias į žvaigždes ką galiu pasakyti kad po nakties atsikeldavo beveik visada sausas tarkim per kokius tris mėn gal kokius 4 kartus pabusdo šlapes o poto naktį visai nesisiodavo į lovą na reguliariai prašytis ant puoduko pradėjė kai jam buvo 1,7 metai, aišku būdavo "nelaimių" kai užsižaizdavo bet tai atsitikdavo labai retai na jei kur važiuodavome visad turėdavau kelia atsargines kelnias, ir per šią vasarą buvo atsitikusios kelios "nelaimės" bet tada jis buvo arbūzo prisivalges nebaram mes jo ramei reaguojam nugi visdėlto jis dar mažiukas. Svarbiausia nereikia galvoti kad 1 ar 1,5 metų vaikas yra dar kūdykėlis ir jis nieko nesupranta jie viską puikiai supranta reik tik su jai dauk šnekėtis, na aš šneku iš asmeninės patirties su sūnum mes dauk šnekamės viską aiškiname kas prieko jei jį nubaudžiam tai dar kokį 10 min aiškinamės ar jis žino už ką yra nubaustas.
))O mūsų istorija buvo tokia: kai jam buvo 1,5 metų buvo žiema ir kaškaip mums buvo striuką su pinigais ir nutariau pabandyti atpratinti jį nuo sauskelnių paprasčiausia vieną dieną jų nebedėjau nei naktį nei dieną kai buvome namuose na pirmos dvi savaitės buvo sunkios ir verkėm abu žiūrėdami į šlapes kelnyte dauk šnekėjome aišku namuose visos grindys buvo susisiotos bet per kančias į žvaigždes ką galiu pasakyti kad po nakties atsikeldavo beveik visada sausas tarkim per kokius tris mėn gal kokius 4 kartus pabusdo šlapes o poto naktį visai nesisiodavo į lovą na reguliariai prašytis ant puoduko pradėjė kai jam buvo 1,7 metai, aišku būdavo "nelaimių" kai užsižaizdavo bet tai atsitikdavo labai retai na jei kur važiuodavome visad turėdavau kelia atsargines kelnias, ir per šią vasarą buvo atsitikusios kelios "nelaimės" bet tada jis buvo arbūzo prisivalges nebaram mes jo ramei reaguojam nugi visdėlto jis dar mažiukas. Svarbiausia nereikia galvoti kad 1 ar 1,5 metų vaikas yra dar kūdykėlis ir jis nieko nesupranta jie viską puikiai supranta reik tik su jai dauk šnekėtis, na aš šneku iš asmeninės patirties su sūnum mes dauk šnekamės viską aiškiname kas prieko jei jį nubaudžiam tai dar kokį 10 min aiškinamės ar jis žino už ką yra nubaustas.
