Mūsų katė labai bjauraus charakterio, kanda visus, išskyrus vyrą. Labai bijojau dėl vaikiuko, nes kai laukiausi labai mane draskydavo ir kąsdavo, negalėdavau prie jos net prisiliesti

Vyras neiškentę kelis kartus tapke pauklėjo ir gana skaudžiai

Galvojau, kad jau tikrai teks užmigdyti, nes niekas imti nenorėjo
Kai tik parsivežėm mažąją, vyras nunešė prie katės, leido pažiūrėti, pauostyti ir pasakė, kad nelįsk, ČIA MANO. Kelias savaites katė visiškai nėjo į kambarį, kur buvo mažoji, paskui vis žiūrėjo pro tarpdurį, pamažu artėjo artėjo , kol geriau galėjo apžiūrėti. Leidom įlipti į lovą ir geriau apžiūrėti, bet katei pasirodė neįdomu ir daugiau į lovą nelipo. Pusę metų nepalikdavau jų abiejų kambaryje, nuolat katę išsinešdavau, tai ši vėliau, vos tik eidavau pro duris, pati išeidavo.
Labai nepatikdavo kaip verkdavo, bėgdavo į savo guolį ir apsimesdavo, kad miega
O dabar su dukryte neišskiriamos draugės

Jei valgo mažoji, tai vieną kąsnį į burną, kitą katei

Bet jei mažoji duoda ėsti, tai suėda net ir raugintus kopūstus
Kartais suskaudina katę, bet ši nesidrasko, o kanda per rūbus. Bet kanda taip, kad net dantų žymių nelieka

Vieną kartą įdrėskė dukrai į nosį, tai katė palindus po suolu kaukė labiau nei mažoji verkė
Kai mažoji serga katė niekur nuo lovos nesitraukia, lipa gale kojų pagulėti, nors šiaip į lovą net piktuoju jos neįprašysi.
Dabar labai džiaugiuosi, kad tada jos neatsisakėm

Jie teikia tiek daug džiaugsmo
Nors mane visvien kanda