QUOTE(mylimuke @ 2010 11 16, 15:18)
Nesuprantu, kam čia reikia kažkam pasakoti ir tuo labiau aiškintis, kiek jūs tų partnerių apturėjote ir kokiais tikslais? Jūsų intymus, asmeninis gyvenimas yra jūsų reikalas, o ne kaimynų, kolegų ar giminių. Gariausia, ką galit padaryti, tai tiesiog nereaguoti ar bent parodyti, kad jums nerūpi tai, ką kiti garsiai plaka liežuviais. Nesivelkit į aiškinimąsi ir teisinimąsi.
Kalbant apie vyrus, su kuriais jūs susitikinėjate, tai ieškokite tokio, kuris turėtų panašų požiūrį į jūsiškį. Jei vyras mano, kad užkariauti moterį tolygu jai įkišti, tai kam jis jums toks? Išėjo, na ir gerai.
Bet yra kitas dalykas. Vyrai jaučia moters norą gauti "meilės, šilumos, rūpesčio", liaudiškai tariant, jie jaučia, kada moteris ieško objekto, prie kurio galėtų prisirišti ir tam tikra prasme emociškai priklausyti. Čia panašiai kaip vaikas apsikabina mamos koją ir neleidžia išeiti į darbą - nelabai malonu, tiesa? Be to, jeigu jūsų pagrindinis tikslas - susirasti vyrą, tai ar ne per didelę naštą vyras sau užsikrautų - padaryti jus laimingą, nes be jo meilės jūs tokia nesat?
Viena pagrindinių sąlygų atsirasti žmogui ir jausmams - tiesiog nustoti desperatiškai ieškoti. O tada beveik pačiu netikėčiausiu metu tai ir ateina. Tik neieškoti nelygu visiškai užsidaryti nuo pažinčių tarp keturių sienų.
Aciu uz nuomone

Paskutiniu metu nesiveliu i gincus, mano elgesys irodo, jog taip nera kaip kazkas galvoja. Nors kazin ar trumparegiui, t.y. nemastanciam zmogui imanoma ka nors irodyti... Uztat stengiuosi, kad tokiu zmoniu mano gyvenime butu kuo maziau.
Butent, as ir ieskau, tiksliau tikiuosi sutikti zmogu, panasu i save.
Tikrai nelaikiau ir nezadu laikyti prisirisus nei vieno vyro, nemanau, kad meiles troskimas ir pati meile gali buti tolygi emocinei priklausomybei. Cia gal tiems, kurie isimylejima painioja su meile, gal taip ir yra. Mylint nesisavinamas zmogus ir nieko is jo neprasoma. Be to nemanau, jog vyrams nereikia siltu jausmu. Jie gi irgi nori myleti ir buti mylimi. Visiems mums reikia tu paciu dalyku...
As esu pakankamai laiminga ir viena, tiesiog sirdy visada yra kertele, kurios niekas be meiles uzpildyti negali. Mazyte kertele... Susirasti vyra nera mano pagrindinis gyvenimo tikslas. Turiu ir kitu tikslu. Be to seima as jau turejau. Aciu, antrakart i ta pacia bala brist nezadu.

O apie desperatiska ieskojima isvis patylesiu... Nes neisivaizduoju saves aktyviai ieskancios, niekada nemokejau, nemoku ir nesiruosiu mokytis kabinti vyru. Sitoj vietoj palieku iniciatyva jiems.