Na va,štai ir aš išlaikiau,pagaliau

bet nesitiki,kažkodėl toks akmuo vis dar guli ant širdies ir sunku patikėti,kad baigės tie stresai

tėtis net apsiverkė!

visi žmonės žiūrėjo,kitas instruktorius net atatupstas paėjo

trbt galvojo,kad neišlaikiau ir tėvas susinervino juodai
ir žinot,rimtai,kai jau išsilaikai,važiuoji ir galvoji,nu ko dabar čia nervintis?instruktorius tiesiog dirba savo darbą,sėdi ir fiksuoja viską,o šiaip nieko baisaus nevyksta,ko nebūtum darius anksčiau.tai tik dabar taip atrodo,kai viskas tvarkoj

dar klausimukas,kiek reikia nuotraukų teisėm?aš noriu savo nuvežti,bet kiek jų ten reikia?
Įprotis pirkti knygų daugiau, negu gebame perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra vienintelis dalykas, kuriuo esame pranašesni už gyvūnus.