Kaprizai ir isterijos

Maniškė labai neisterikavo, jokių griuvimų ant grindų nebuvo. Bet kai jau užpuldavo kažkoks bzykas, tai nuvesdavau į palėpę ir palikdavau. Nu ten šviesu buvo, su langais, tiesiog kito kambario neturėjau. O kad pabėga - užrakinti reikia ar paremti duris. Pasibus viena, išsirėks, ir nusiramins. 1,5 metų žmogutis jau mastantis, neužsirėks. Koks čia įdomumas rėkti, kai niekas nemato
O Fijorai linkiu tos kantrybės ilgam Sekančios isterijos bus maždaug 3 metų, paskui link 7, o vėliau prasidės panelės ožių rodymas Nu ir taip iki 20-ies

prakalbom apie vieneriu metu krize, kuri yra neisvengiama( butina), tik vieniem pasireiskia labiau, o kitiem maziau ryskiai. Musu kantrybe baigiasi greiciau, nei vaikas pavargsta verkti, isterikuoti. Manau, jog reiktu pasitarti su psichologu,gaila, kad neveikia jo skyrelis siuo metu, taciau musimu tikrai tos krizes neispresim. Tam kartui atrodo padeda, taciau daro didesne zala psichikai ateity.Niekada nemusiu savo vaiko.Niekada nemuse manes mano tevai ir neikada nesuprasiu tevu, kurie propoguoja fizines bausmes.Kalbeti kalbeti kalbeti su vaiku ir apsisarvuoti kantrybe.

nemusk savo vaiko- nezemink jo

skaitau ir matau savo tarzaniuke
nieko ir nepadarysi, telieka kantriai islaukti laikotarpi, kuomet eis bent kiek, pilna to zodzio reiksme , bendrauti su dukrele. Dabar viskas zingeidu, bandydamaw megdziot vyresnius save sureiksmina ir nemokedama savo noru isreiksti zodziais, reiskia mimikom, kaprizais, gestais, nepaklusnumu. Svarbiausia kantrybe ir suvokimas, kur vaiko uzgaidas galima praleisty pro pirstus ir klausyt jo, o kur reiktu laikytis savojo "NEGALIMA"
Papildyta:

i kritimus nekreipk demesio, tiesiog nesureagavus nueik i sali. Maniske tai ir buvo pradejus apie 12 men. Ji man pasisalinu is "ivykio" vietos, atropodavo , veliau ateidavo vel iki manes ir vel krisdavo.... o as tik "nori liuli?" Nunesu i lovyte paguldau. Ji aisku rekia. Po keliu minuciu vel pasirodau , graziai kalbinu ir paleidziu is "ikalinimo vietos" Pokeliu savaiciu baiges si problema. Kai dabar kartais jai tai uzeina pavaidint, telieka primint, kad "jau vaikiukui reiks eit liuliuka..."

[quote=kari_20,2006 08 23, 23:36]
prakalbom apie vieneriu metu krize, kuri yra neisvengiama( butina), tik vieniem pasireiskia labiau, o kitiem maziau ryskiai. Musu kantrybe baigiasi greiciau, nei vaikas pavargsta verkti, isterikuoti. Manau, jog reiktu pasitarti su psichologu,gaila, kad neveikia jo skyrelis siuo metu, taciau musimu tikrai tos krizes neispresim. Tam kartui atrodo padeda, taciau daro didesne zala psichikai ateity.Niekada nemusiu savo vaiko.Niekada nemuse manes mano tevai ir neikada nesuprasiu tevu, kurie propoguoja fizines bausmes.Kalbeti kalbeti kalbeti su vaiku ir apsisarvuoti kantrybe.

Gerai tu cia rasai. Bet... kiekvienas vaikas individas. Galu gale ir musu nervai ne geleziniai. Kita vertus ar labai atsisedus aiskini 1.8metu vaikui jog ziklemis gali susizeisti arba atsuktuvu ir pan.? Suprantu skamba keistai, taciau siuo metu gyvenam pusiau remontuojamam name, kur galas zino ko tik nera. Kaip tyokioj situacijoj elgtis? Nuomuotis buta, kur nebutu "nereikalingu" daiktu? As pasisakau uz aukso viduri, jeigu reikia - brukstelt per blauzdas dirzu ar ranka, o jeigu reikia ir matai, jog vaikas "nusiteikes" taves klausyti - paaiskinti zodziu. Taciau tavo pasakymas "nemusk vaiko" labai jau ..... Juk mes cia siam forume kalbancios apie dirziuko auklejimo metodus neturim omenyje vaiko talzyma dirbu iki jis pataps melynas. Tiesiog kartais vaikas masto arba priima gyvenima asociacijomis - garuojantis puodukas - karsta, besibaranti mama - skaudes blauzdas ir pan...
Kita vertus turiu vilti, jog vaiku darzelis tokius ozius turetu "isgydyti". Ten nepasispardysi ir nepabliausi preis tokius pacius " oziukus", o jeigu isisgiedosi - aukletoja greit nutildys ir svarbiausia nebus kam pasiskusti ir pasiguosti.
Ir apskritai pastebejau, jog mamas vaikai labiau musa, nes zino, jog ji visada salia. Kai suvokia, jog gali ja prarasti, pvz, vaiku darzelis, ilgesnes atostogos ir pan. - nustoja skriaude, pesioje ar pan.
Reziume - auklejam vaikus taip paciai kaip ir mus auklejo. Paklauskit savo mamau ar jos elgesi panasiai kaip jus? pamatysit, beveik 90proc. jusu veiksmai identiski.

Na, nezinau... Mano mama sako, kad mes su broliu jokiu isteriju neturejom. O ir dabar pastebiu, kad ji budama su mano dukryte, turi daugiau kantrybes ir labiau su ja susisneka. Apie jokius dirzelius ji net nemasto. Nors man ir pasiule toki auklejimo buda...

nu geras vietoj patarimu isdeda i suns dienas gal tu pati esi vaikas ir nezinai kad valerijona israso daktares kai mato kad reikia o seip israso ir kudikiams kad detu i vonialai maudant jei yra padidejas jautrumas taip kad jei pati nezinai tai nesneke ir isvis jei mazas vaikas taves kazko praso tu neduodi ir jis ima rekauti o tu nekreipi demesio tai jam dar didesni ivarai nervu priepoli taip kad pati elgies negerai

manau, kad visi vaikai praeina vadinamus 'nervų priepuolius'. mama pasakojo, kaip buvau maža krisdavau ant žemės ir trankydavau galvą, jei kas no ko nors neduodavo dabar žiūriu, kad mano sūnelis beveik tą patį daro, jei ko nors negauna, krenta ant žemės ir ritinėjas. ir ką daryt? net nenumanau, bandau nekreipti dėmesio, nes manau, kad tai tik vaikiškos užgaidos, kurios turėtų praeiti su laiku, kaip atsiras suvokimas.
šnd taip pat buvo tokia situacija, kaip negavo kažko, prasidėjo baisiausios isterijos, tuomet pas mane buvęs draugas riktelėjo, nesuveikė, nu sako, jei tu neklausai, imsim diržą, jis pradėjo traukt diržą iš kelnių, tik sužiuro mano mažiukas, baigės ašaros ir isterikavimai, reiškias supranta kame esmė, bet taip reikia atkreipti aplinkinių dėmesį
nors per užpakalį gauti, nežino ką tai reiškia, aš tokiais dalykais neužsiimu, nes manu kad naudos neduoda, su kantrybe ir laiku galima gražiai išaiškint. jį auginu viena, be tėvelio, dar manau, kad ir dėlto vyksta viskas.

Mano irzliukas pradejo neseniausiai isterikuoti,mane tai jau gazdina bijau nesusivaldyti ir netrintelkti per minkštaja vietele,mums dabar 1.7 metuku,gal but dygsta dantukai ,gal del to.Bandau nusiraminti ir mažyli priglausti ir nuraminti,bet ir tai kartais nepadeda,tada veduosi laukan, kad nors galėčiau valandele pabuti tylumoje.

daug kas sako, kad geriausiai, kaip iš šalies kažkas sudrausmina, nes mama lieka mama, ir vėl tas pats kartojasi, tikiu , kad praeis

Na mociutes visada geresnes uz mamas,jos turi daugiau patirties kalbeti ir bendrauti su vaiku.Daznai mociutes myledamos ir pataikaudamos ir ivaro tuos isterijos priepuolius, nes mes mamos kartais darome kitaip negu jos.O perdetas demesys tai nesiskaito , kad mes elgiames neteisingai,taciau tada mus vaikai ir pradeda aukleti, ir mes paklustame ju norams.

Tame ir problema, kad musu tevai daugiausia pripazista auklejima dirzu. O taip noretusi isvengt tokiu metodu... As labai bijau, kad musimas gali issaukt mano vaikui agresija, arba kazkaip kitaip pazeist jos psichika. Vis delto, as labiau linkusi sutikt su tom mamom, kurios apsisarvoja kantrybe ir bando islaukt ramiai, kol tie priepuoliai savaime praeis.


Sveikos mamytes, kiekviena mama noretu savo vaikus isaugint be musimo, noretu, kad jie butu klusnus, kad eitu susisneket, bet ne visi vaikai juk tokie. As pati esu gavus i kaili, budama maza, ir daznai gaudavau. Muse mane mama gal iki kokiu 12 metu, nors ne visada teisingai, kartais tikrai nepelnytai gaudavau. Brolis jaunesnis taip pat gaudavo dirzu kaip reikalas. O dabar dar turim trecia broliuka, mama pagimde 41 metu, jam dabar 6 metukai, ir aukleja ji jau kitaip - be musimo. Nu, zinot, kas per velniukas auga, net baisu. Zodzio negalima nesupranta, su juo nepasnekesi, ir nepaaiskinsi, nes vistiek daro savo. Ir bernuzeliui jau 6 metai. As manau, kad laiku neisvare oziu, neauklejo dirzeliu, tai ateity, manau bus dar blogiau. Ir gimines sako, kad veliau bus visai blogai. O del psichikos, kad gali pazeist tai ir nezinau. Tevai mus taip auklejo, o juos ju tevai, ir nepasakyciau, kad labai pazeistos psichikos. Cia tiesiog oziuku isvarymas. O mes su broliu isaugom ne jokie banditai, ar kokie blogi zmones. Pati auginu sunu, jau greit bus 11 men, na kolkas oziuku neturim, labai geras vaikiukas, linksmas, nors kai ko neduodi, jau po truputi pradeda reikst protesta, bet kolkas susitvarkom, na o veliau bus matyt. Jei prireiks, panaudosim metoda, kuri minejo akimirksnis, ir sakyciau gana geras metodas, jei jau nesusitvarkysim snekedami ir aiskindami kas ir kaip. Nes vyresni auklet yra daug sunkiau.

Čia dabar "Ožiukų išvarymas"... Čia tiesiog silpnų tėvų elgesys