kaip matau daug čia mūsų kariaujančių su mažaisiais teroristais.
pas mus panaši situacija

bet pastebėjau ignoravimas geras vaistas tik va ir kur tėvam tos kantrybės nusipirkti...
namuose kai užsiisterikuoja eina į kitą kambarį ir jau suprato kad pareis tik tada kai nustos rėkti ir nervintis.tiesa kai pareina būtinai susitaikom apsikabinam ir pasibučiuojam ir pasakom kad daugiau tokios piktos nebebūsim. lauke.... (čia sunkiau dėl aplinkinių žmonių ) bet laikomės tos pačios taktikos. tarkim ožys
Nr.1 nenori duoti rankos- laikom už rankos ir vedam ledinį veidą nustatę (iš šalies gal žiauru atrodo bet po 6 tokių kartų šitos problemos nebėra pas mus) tiesiog jei jau nusprendėm kad taisyklė yra tokia tai nėra jokių išimčių. o va pas močiutę buvo tai ji savo viršų pasiėmė nors mamą įspėjau kad ji bandys savo tvarką įsivesti, bet ji argumentavo kad jau kai klykia žmonės žiūri, nu kaip čia tipo gėda ir tt..
ožys Nr 2- krentam ant žemės . namie visiškas ignoravimas (tada einam su tėveliu bučiuojamės juokiamės

tai užpavydi ji tos meilės ir pamiršta isterikas) lauke bent jau patraukiu į saugesnę vietą kad tarkim ant kokios gatvės negulėtų o toliau leidžiu išsigulėti iki soties o pati dar telefoną išsitraukiu ir (tipo )tetukui skambinu kalbuosi kaip niekur nieko, pasakoju kokia pikta mergaitė mūsų dabar yra .
ožys Nr.3 - pirksim nepirksim siaubūnė parduotuvė. va pasakau kad nepirksim ir neperkam nepaisant to kad prasideda arija (kenčia aplinkiniai ) o aš ramiu ramiu tonu jau aiškinu kad mes perkam nuonytę pienelį ir šykartą pinigų laisvų saldainiam nėra. otiesa čia turim tokias išimtis kad jau einant į vidų pasakau kad šiandien galėsi išsirinkti
vieną saldumyną nes pas mamytę yra pinigų (ir tada tikrai leidžiu rinktis kokio tik širdis geidžia nesvarbu kad brangus ar dažytas ar dar koks man nepriimtinas.... tai yra jos diena ir jos valia)
va taip ir auklėjamės po truputį, tiesa ašarų ir garso būna daug ir varginančio bet žinot už tą kantrybę būna atlyginta su kaupu kai ji supranta kad gyvenime yra galina negalima, pirksim nepirksim ir ttt.
dar viena prisiminiau visai neseniai baigėsi mūsų pergale. vakare atsigulus į lovą dainuoja garsiai kalba, vaikšto po ją ...tai pradžioj vis užeidavau ir sudrausmindavau kad gulkis ir miegok, bet greitai pamačiau kad tai išauga į savotiką žaidimą ir ji pradeda manęs laukti kol aš ateisiu su ja pakalbėt

tai pakeičiau veiksmų planą ir pradėjau nebeiti visai...tai pirmą vakarą tokiu rėkimų prisiklausiau na neverkimo bet tyčia tokių garsu kalba dainuoja tris kart garsiau nei įprastai

bet kentėjau dantis sukandus, salione net tėliko nesigirdi per jos kalbas ir dainas. tai va tas žaidinas beveik dvi savaites užtruko bet dabar užmiegam per kokia 10-15 minučių nes jau žino kad niekas neateis ir nebebumbės kad laikas miegoti
ai kažkaip galvoju kiekviena mama randa savo priėjimą prie vaiko, bet pas mus kol kas veiksmingiauias yra šis...laukiam kol galėsim daugiau susišnekėti ir susitarti bet kai ji pasakyti nedaug moka bet kas jai sakoma supranta tai šis būdas neblogas