Mano sūneliui 1,3 mėn. Kaip ir dauguma vaiku, turime ožių pakankamai. Dauguma iš mamu rašė apie visišką vaiko ignoravimą, kai nukrenta ant žemės ar rėkia isteriškai. Aš taip pat elgiuosi. Vieną kartą buvo mama svečiuose, mažasis užsiožiavo, griuvo ant žemės ir rėkia. Mes išėjome į kitą kambarį, tai jis ateina, atsidaro duris ir vėl krenta, žiūrėkit į mane ir viskas!!! Ir taip gal 20 min vaikščiojom. Bet tada tiek užsiklykė kad visdėl to teko raminti. Bet kiek pastebėjau, nuo to karto žymiai lengvesnėj formoj nukrenta ant žemės. Šiaip manau kad vaikas turi turėti tam tikras taisykles, bet aš ne visada sugebu jas išlaikyti, o pvz. tėčio klauso labiau, nes žino, kad pasigailėjimo nebus, kaip pasake, taip ir darys iki galo. Na, o mušimas tai padeda gal būt laikinai, jei vaikutis mamai rėkiant jau dengiasi rankytėmis, tai bijau kad vėliau vaikas įsigis neapykanta mamos atžvilgiu. Bet aš ir pati turiu labai, tiesiog be galo judrų vaką, kartais ir per užpakalį gauna neskaudžiai, vienas formalumas, tačiau bliauna ne savo balsu, supranta kad ji jau čia nubaudė!!!! O kartais siuntame, per pliką užpakalį gauna žymiai skaudžiau, juokiasi.