Vyresnio vaiko žindymas

maziau tokiu straipsniu skaityt reik
o jei rimtai, man pvz paskaityt visada idomu, bet ar priimsiu ta straipsni uz gryna piniga ar ne, cia jau kitas reikalas. visokios nuomones idomios paskaityt, bet vis tiek darysim taip, kaip mums atrodo svarbiausia. as dar to straipsnio neskaiciau, bet zurnala turiu, butinai sivakar paskaityt reikia, susidomejau



tikrai.

as pvz viena karta parasiau vienam zurnalui mamoms, kad butu idomu paskaityt ivairiapusiskesne nuomone apie skiepus, galbut seimu patirtis ir pan. nes beveik kiekvienam numery buvo rasoma, kad butina skiepyt ir t.t. tai man atrase, kad dabar negali keist nieko, nes yra tam tikri isipareigojimai kuriam laikui, sutartis ar kazkas panasaus

Labos,

nepykite taip ant to žurnalo , juk tame pačiame numeryje puikuojasi ir šaunus straipsnis apie vyresnio vaikučio žindymo naudą .
Tiesa, aš manau, jog nereikia visko taip priimti asmeniškai ir grynuoliškai, reikai iške tiek informaciją sijoti ir nepamiršti, jo periodinė spauda- ne mokslinis veikalas.

Tyliai pasidžiaugsiu, kad laukiuosi dar vieno vaikelio. Pasiguosiu, kad mano mergytė beveik nebenori pieno, matyt, tikrai skonis pasikeičia. Nors naktį tinka (bet žinda labai labai trumpai, daugiau pačiulpena) ir prisiglaudus miega toliau. Man rodos, kad gali būti, jog ji pati natūraliai atsisakys (drąstiškų veiksmų neketinu imtis). Jei jau žindžiau turėdama tokių bėdų su trauma/infekcija, tai dabar tuo labiau...

Sveikinu!

Sveikos mamos! Visu pirma tai sveikinu su Tikra kalendorine ziema ir linkiu grazaus svenciu laukimo.
O dabar tai labai noriu pasiguosti. is tikruju tai musu seimoje didziule krize-musu santykiai su vyru katastrofiski, pykstames jauciu dazniau nei graziai sutariam. mano vyras ir tu zmoniu, kurie nesugeba valdyti emociju ir man ne karta bando ipirsti, kad saukti tai normalu... As visai kitos nuomones jei uzpykstu, tai pasakau, bet su savim kovoju visaip, kaip tik galiu, kad nepradet rekti. O jis pastaruoju metu del kiekvienos smulkmenos sirsta. Zinoma buvo jis toks ir seniau, bet kazkaip buvau jauna, nelabai kreipdavau demesi, o dbr nebegaliu nes viska mato sunus. ji siutina, kad as skubedama neuzdarau spinteles mat jis galva prasiskels ir priejes trenks taip, kad butas sudrebes,ir dar pamokslas, kiek galiu kartot, kad uzdarytum.Pyksta ir ant sunaus, kad jis nepaklauso jo, kad daro savo, pastoviai jam sako, kad tu negeras, mes del taves stengiames o tu? O k jis. Jis juk vaikas, negali jis visada daryti, ko mes norim, juk jis asmenybe, bet i viska, gal kiek kitaiop reiktu ziureti, o ne moralauti, gal daugiau laiko su sunum praleisti, uzsiimti idomia veikla. Vakarais kai sunus uzmiega, man norisi paskaitineti laikrascius, zurnalus, o jis jau eina miegoti ir pastoviai nepatenkintas, kad as veliau ateinu i lova ir ji pazadinu.Dirba daug, bet tikrai nesikelia nuo 6, iseina i darba, kada nori nes turi savo individualia veikla.. Gryzta kada nori nes turi daug darbo bent jis taip sako. as per dienas namie, man nera su kuo net maziaus palikti. Jis nenorejo, kad eiciau i darba nes jis ir jo mama nusprende, kad musu sunus daug sirgs. Na mes turim gal kiek silpnesni imuniteta, nes turim igimta liga-hipotireoze, bet ji yra gydoma ir sunus auga toks pat kaip ir kiti vaikai.Todel i darba as nejau, bunu su sunum, to nesigailiu, bet kad is vyro palaikymo nulis Gryzta, pavalgo, i lova, paskui su vaiku pazaidzia, bet ir tai guledamas, o mano sunus aktyvus, nori veiklos, jam pabosta tecio gulinejimai, lekia pas mane,tada ir vel man dukt su vaiku. Laiko sau tik per sunaus pietu miega nes jis visur kartu su manim.
Beto ir mano sunus pradejo rekauti, naktim prastai miega, manau, kad viskuo kalta musu seimos atmosfera.
Su vyru bandziau kalbet, o jis man, kas tau neopatinka, ko tau truksta? Materialine prasme nieko mum netruksta, bet mum norisi normaliu santykiu, kad jis ne tik darbui save atiduotu, bet liktu laiko ir mum... Su savo draugais jis visada linksmas, ojei as ka pasaku, tai pastoviai nepatenkintas. Pastoviai man sako, tu matai tik mano blogasias puses. Bet ka man matyti gero, kad jis tik dirba i parduotuve einu as, valgyt gaminu as, vaika migdau as, skalbiu as,lyginu as, viska as... As jau tokia iseskusi ir pavargusi, kad nieko nesinori...
Dar jo mama nuolatinis namu lankytojas, pastoviai su savo isvedziojimais, pamokslais. viena karta mano sunui tike pamokslavo, kad mano pienelis neskanus, kad paskui jis ja buvo pradejes musti , o mane zysti, kas valanda...(apie tai rasiau anksciau)mano vyrui, kad mama taip daznai ateina gerai, ji jam atnesa maisto nes uz jikartais nueina i parduotuve...
nebezinau, ka daryti? Dbr emiau galvoti tik apie skyrybas nes man svarbu mano sunaus gerove, juk nelaimingoj seimoj ir nelaimingi vaikai auga.
Kaip man priversti savo vyra pakeisti poziuri? Ka as ne taip padariau? Is dalies suprantu per daug leidau nuo pat pradziu tvarkyti savo gyvenima tiek jam, tiek jo mamai. Abu jie labai valdingi, visada pasieks savo.
Nesuprantu, kodel tik mes moterys turim laikyti visus 4 namu kampus, o vyrai del visko jauciasi didvyriais.
Kaip jus sprendziat tokius konfliktus su vyrais? Kokiais zodziais man su juo kalbeti, kas netaip? Vakar parasiau jam elektronini laiska apie savo busena tik abejoju , ar skaitys? O jei paskaitys, tai vakare dar teks isklausyt morala, kad nieko neveikiu, o nesamones rasineju.
Gal as cia ir ne i tema, bet matau, kad dauguma mamu cia turi daugiau patirties, augina ne viena vaikeli,manau ne viena maciusi ir balto ir juodo.

Nuostabu Sveikinu!



Sirdi man sakuda uz tave
Tikriausiai link tokiu santykiu ejot pamazu? Reikejo laiku ji stabdyti, neleisti sitaip taves zeminti. Aisku, is salies lengva man sakyti
Bet kokiu atveju, tu jam esi didziule gyvenimo dovana, ant kurios laikosi visas jo seimos pasaulis. Be taves jis prapultu! O tau kala i galva atvirksciai, naudoja moralini smurta. Skaudu girdet, kad tavo laisko jis tikriausiai neskaitys.
Bijau buti kategoriska, bet as tikriausiai pagalvociau apie skyrybas. Sunelis tavo dar mazutis, bet ji auga. Susidarys pavyzdines seimos modeli toki, kur vyras zemina zmona. Jam tai bus norma. O be to tu turi tik viena savo gyvenima. Nusipelnei mylincio vyro, kuris ant ranku nesiotu!
Buk ryztinga. Pabandyk su juo pasisneketi. Jei nesiklauso taves, nesisneka, tai pas psichologa tikrai klausosi. Gal jis turi kokiu problemu ir, jas issprendus, susinormalizuotu jusu santykiai. Jei ne, nekentek. Esi saunuole, nusipelnei laimes sau ir savo vaikui.
Visada tave palaikysiu.
Stiprybes, kantrybes ir saltu nervu!!!!!!!!

Sveika. Uzjauciu..
As irgi pirma pagalvojau apie psichologa... Bet manau, nelabai vyras sutiks eiti pas psichologa.
Aisku, nezinau visko, bet nieko nerasai apie savo mama, apie drauges. Pabandyk, rasti galimybes rasti sau laiko. Jei mama toli, tai su drauge gi galima ir vaiku kambaryje susitikti, kol vaikai zais, pabandrausite. Zinau, kaip skaudu, kai namie nerandi supratimo, todel manau, verta kazkaip iseiti is namu. Rask buda.
O kitas bus zingsnis, kai jau tavo nuotaika pageres ir nustosi vertinti save kaip auka, pabandyk pakeisti vyro poziuri i save. Ir pabandyk nepriekaistu laiska su skundais parasyti, o pabandyk parasyti, kodel ji myli. Paziuresi, kad perskaitys ir namo gris jau visai kitokios nuotaikos.
Apie skyrybas negaliu nieko pasakyti, bet manau, kad si situacija dar nera tokia bloga. Juk zinai, kad jei negali pakeisti situacijos - tai pakeisk savo poziuri i ja.
Bet mano manymu skyrybos, tai lengvas budas, o rasti budus issaugoti seima yra sudetingiau.
Bet ka benusprestum tikrai tave palaikysiu! Esi tikrai verta pagarbos ir meiles! Nenukabink nosies!

Noriu ir aš tave... ne užjausti, o paskatinti ieškoti sutarimo, problemų sprendimo, moteriško subtilumo ir gudrumo, keičiant dabartinę situacija, tik tu pati žinai GERIAUSIĄ sprendimą... tik tikėk savim, kad esi verta GERIAUSIO šiam pasauly! Stiprybės

Kaip sunku, kai nera palaikymo is artimo zmogaus mazute stiprybes tau puikiai tave suprantu, kokios mintys apima, juk norisi geriausio savo vaikeliui, kad matytu normalu tevu bendravima, grazius tarpusavio santykius...labai linkiu rast iseiti is sios santykiu krizes kazkiek pazistama man tavo situacija del to negirdejimo vienas kito..

Labai tave palaikau. Ir aš manau, kad skyrybos lengviausia išeitis. Pirmiausia įsiklausyk į save. Paieškok savęs. Ką tu mėgsti veikti, kas tau malonu. Pabandyk tam rasti laiko, kaip kompensaciją už tuos darbus, ką privalai nuveikti. Pabandyk keisti savo požiūrį į situaciją, nusiteikti, kad tie darbai tau nėra nemalonūs, jei ko jau visai nebespėji ar nebeturi jėgų daryti, tai ir nedaryk, žiūrėk, kas bus. Nereikia priekaištų ar aiškinimų, tiesiog ramiai pasakyk to padaryti negaliu. Sunku bendrauti su nesivaldančiu, šaukti mėgstančiu žmogumi. Suteik jam kuo mažiau progų. O jei moralizuoja tegu klausosi pats vienas savęs. Pabandyk paieškoti tame žmoguje teigiamų bruožų, juk dėl kažko jį pamilai. Susirašyk juos. Gal padės. Patarimus duoti legviausia, bet kiekviena situacija vis kitokia. Bet yra trys būdai ją spręsti: arba pasitraukti, arba pakeisti ją, arba pakeisti savo požiūrį į ją. Pabandyk pasikeisti ir elgtis taip lyg viskas yra taip kaip tu norėtum. Tai sunku, bet verta pabandyti. Mes neturime teisės keisti kių žmonių ar jų smerkti, galime tik pasikeisti patys ir keisti savo elgesį su jais. Atsikratyk aukos jausmo, pirmiausia turi mylėti save, tada ir kiti galės tave mylėti. Ištvermės ir kūrybiškumo tau

Kažko nedarydama ir pasakydama, kad negali padaryti, būtent ir suteiks tam žmogui progą šaukti. Jei dėl neuždarytos spintelės ardosi, tai...
Ir kada gi rasti to laiko sau, jei jis visas yra praleidžiamas su sūneliu, nes "vyras" nesiteikia su vaiku užsiimti?

O aš vis tik esu kategoriškesnė šiuo klausimu: kodėl moteris turi keisti požiūrį į situaciją? Kodėl moteris turi bandyti prisitaikyti? Kodėl moteris turi nuolaidžiauti ir klausytis visų nesąmonių? Tai kur tada yra šeima? O šeima, kaip žinome, pirmiausia yra vyras ir žmona. Bet šiuo atveju vyras, kaip suprantu, tėra vaikščiojantys finansai, ne daugiau.
Tokiose situacijose man labiausiai gaila vaikų. Berniukų, nes jie mato "superinį" šeimos modelį: tėvas šaukia, mama žeminasi, vadinasi, tai yra norma, todėl didelė tikimybė, kad ir patys užaugę taip pat su savo žmonomis elgsis. Mergaičių, nes jos auga matydamos, kaip mama negerbia visų pirma savęs ir leidžiasi engiama, žeminama, todėl ir pačios auga neturėdamos savigarbos jausmo (nes žmogus, turintis rodyti pavyzdį, to nedaro).

Ir įsivaizduoju kaip sunku, kai ne tik vyras, bet dar ir anyta ūžia aplinkui. Aš, būdama tokioje situacijoje, labai gerai pagalvočiau, ar to noriu sau ir savo vaikui.

Kantrybės, stiprybės

Labai dekui visoms uz atsakymus ua palaikyma, man jo dbr be galo reikia, nes esu pasimetusi visiskai.
Is tikruju prie toku santykiu mes ejom is leto. Mano vyras visada buvo ne toks kaip visi, jis visada gyveno kazkokiame savame pasaulyje. Manau, kad cia is vaikystes. Jei atvirai, jo seima - ziauriai nedarni, mama visa gyvenima vadovavo vyrui, vadovauja ir dbr. Vadovauja ji ir mano vyrui visame kame, ji vis dar laiko savo mazu suneliu. Mano vyras- gabus, protingas zmogus, bet jo psichika iskreipta, viskas turi buti idealu arba visai neturi buti. taip jau is vaikystes, Jo mama jam pastoviai kaldavo, kodel 9 o ne 10, cia apie pazymius. Bardavo ji, kai sirgdavo. Jis ir dbr turi daug baimiu, nemoka adekvaciai reaguoti i tam tikras situacijas. Mano seima ir nebuvo ideali, mano tevai gyveno savo gyvenimus, mama daug dirbo, tevas daug medziojo, gyveno sau. bet mes niekada nematem zeminimo, uzgauliojimo, saukimo.Kol buvau maza savo seima visada idealizavau, tik paaugus supratau, kad ten kazkas buvo ne taip, bet gal tada buvo toks laikmetis, kai vaikus augino darzeliai, seneliai, o tevai daug dirbo. Nezinau?
As visada maniau, kad gal kai pradesim gyventi kartu, viskas pasikeis, maziau kisis jo mama, deja... Klydau.
Is tikruju man dbr nuspresti, kaip elgtis sunku, pas psichologa jis tikrai neis, kazkada siuliau, tai pasake, ko man is jo, man viskas gerai, jei tau blogai tu ir eik. Tai ka as jo uz pakarpos nenutempsiu.
O laiko sau man tikrai truksta, norejau gryzt i darba, bet neisejau del vaiko sveikatos, o gal del to, kad eilini karta mano vyras ir jo mama nusprende, kad taip bus geriau? As pati pasidaviau ju valiai nes manau, kad esu per daug tolerantiska, nuolanki. Man nuo pat pradziu reikejo pakovot uz save ir savo uosvienei neleist tiek kistis. O dbr turiu tai, ka turiu.
laiska jis perskaite, deja suprato savaip, kad cia vel mano svaiciojimai, eiliniai priekaistai. O ka man jam gero pasakyti, jei siandien savaitgalis, o as su vaiku namie, jo darbas svarbiau, jis kazko nespeja, kazka jam padaryti reikia. Jis nori darbe ilgiau pasedeti, bet man pranesti nereikia, o jei as bunu pikta, kai gryztu, tai vel mano kaprizai...O jis nori manes linksmos, grazios.
As gal ir nebuciau tokia pikta,pavargusi, bet man teko isgyventi daug, manau mane gali suprasti tik mama, kuri suzino,kad jos vaikas turi igimta liga ir dar ta diena, kai vaikui sueina menuo. Kad jam reikia daryti operaciaj, kad jis galbut niekada negirdes, nekalbes...As isgyvenau toki 2savaiciu kosmara, bet nepaluzau?iMano vertybes tada apsiverte 360laipsniu kampu.Jau ir tada as viena likau su vaiku ligoninej, o mano vyras isvaziavo dirbti... O darbas galejo palaukt pinigu mum netruko. O dbr man kiekviena ryta ta kosmara primena vaiko tabletele... Aciu Dievui, kad tik mano vaikas dbr toks kaip visi, jis ir girdi ir kalba, gal kiek jautresnis.
Todel dbr man svarbiau, kad mano vaikui butu gerai. Tik nevisada pavyksta, nemoku nuslept savo asaru, skausmo.
Zinoma, as bandysiu dar gyvent su savo vyru, skyrybos-lengviausia iseitis. Tik ar as darau teisingai?
Manau, kad meile reikia auginti, mes isimylim, tada mum buna gera, skraidom padebesiais, bet kai atsiranda seima, atsiranda rupesciai, tada pradedi suprast, ar tinkama zmogu as isimylejau?
Sekmes visoms!

O ar yra idealiu seimu,kuriuose nebutu savu problemu jei papasakociau savas, galvotum ,kad rojui gyveni Pritarciau toms, kurios sako,kad paciai reikia keistis, kitaip nieko nebus. ir teisingai gal vyras sako, gal tau reiktu paciai pas psichologa nueiti, gautum realiu patarimu. Nes kaip matau ir tu klaidu darai, gniauzi savy pykti, jau geriau zinok vyras issisaukia, o tu liga gali isivaryti Tik reiktu gera specialista rasti. As neseniai buvau pas tokia naturopate, mes pasisnekejom as net apsiverkiau, taip ji sugebejo skaudulius istraukti visus ir susake man taip konkreciai kelis dalykus, kad tarsi pabudau. Sako pazink save ir daryk ,kas tau patinka. Liudna - isijunk muzika ir sok, piesk, dainuok.... viska kas tik teikia dziaugsma sako niekas kitas uz tave tau dziaugzmo nesuteiks, neijungs kazkokiu mygtuku....Tavo vyras daug dirba jis savo meile isreiskia taip , jumis rupinasi, tu rupiniesi namais vaiku, nematau cia nieko blogo. Jei nori dazniau vyra matyti padaryk taip ,kad jis noretu pas tave anksciau gristi, buk jam idomi Kaip vienas gydtojas irgi mano draugei dave patarima (juk sakau,kad vos ne visi susiduria su meiles trukumu )sako moteris turi atrodyti kaip karaliene,kad vyrui noretusi paskui ja bet kur begti pasitempusi, pasipuosusi,zinau kaip tai sunku turint vaikiuka, bet kol kas tik viena turi, taigi turi daug grazaus laiko. Jei finansai leidzia , gal galit kartu su vaikeliu kazkur nueiti , kazkokius uzsiemimus, cia tiek matau visokiu reklamu Megaukis Motinyste, tai taip nuostabu Mylek save ir mylek savo vyra ir parodyk ta meile, girk, apkabink, juk jiems irgi reikia svelnumo, juk tai tas zmogus ,kuri ir tavo sunus myli taip pat kaip tave. O siaip mane irgi uzknisa,kai zmones palieka atidarytas spinteles tai rodo ,kad ir viduj kazka savy neuzbaigi....O del uosvienes, tikrai,kai savim labiau pasitikesi ir su ja tvirciau kalbesi. Valdingi zmones valdo tik silpnesnius. Linkiu jums kurti ta seimos harmonija, o kaip bebutu moteris laikoma seimos zidinio kurstytoja. O kad vaikeliui nebutu liudna pagalvok apie antra vaikeli, nereiks paciai dukti