Stuburo išvarža

Prieš tris metus (kaip tik buvo 2003 spalis) pradėjo skaudėti dešinę koją, sėdmenį, ilgai nesupratau, kas man yra, šeimos gydytoja du mėnesius gydė nuo radikulito, tik gruodžio mėnesį pasiuntė pas neurologą, sausio mėnesį man padarė kompiuterinę tomografiją ir rado tarpslankstelinio disko išvaržą.

Gruodį-sausį pragulėjau lovoje, nes buvo taip užspaustas nervas, jog prasidėjo nervų šaknelių uždegimas.
Nuo kelis mėnesius trunkančio skausmo buvau išsękusi. Neurologė liepė važiuoti į Klaipėdą ir operuotis pas neurochirurgus. Gydytojas pažiūrėjo mano komp. tomogr. nuotrauką ir pasakė, kad galiu ir nesidaryti operacijos, nes dar pavaikštau, koja netirpsta, nėra paralyžiuota, raumenis neatrofuojasi. Grįžau atgal pas savo neurologę, tačiau ji jau labai nenoriai tęsė biuletenį.

Nuėjau pas kitą neurologą, jis paguldė mane į ligoninę vienai savaitei, skyrė procedūras. Skausmo nebejaučiau (turbūt nuo vaistų), atsigavau ir atgavau viltį.
Vasario mėnesį grįžau į darbą. Sunkiai vaikščiojau, negalėjau ilgai sėdėti, tačiau namie darydavau mankštą, stengiausi daugiau judėti ir mąstyti pozityviai.

Šiuo metu laukiuosi vaikelio . Buvo baugu, kaip seksis jį nešioti, tačiau kol kas viskas gerai. Priaugau 15 kg (kaip žinia, per didelis svoris irgi nepadeda stuburui, kai turi išvaržą), bet tokių baisių skausmų, kaip tada nejaučiu. Tiesa pasakius, šiuo metu nugarą retai skauda.
Apie tai, kad po komp. tomografijos tyrimo negalima tris metus turėti vaikų - niekas neįspėjo.

Taigi, padeda plaukimas, mankšta, pozityvus mąstymas, poilsis. Nors - kiekvienai tai individualu.

Tačiau... yra dar vienas "bet" - artėja gimdymas, tiksliau - planinė Cezario operacija, narkozę greičiausiai taikys ne pilną, o tą spinalinę arba epidūrinę (jei teisingai supratau, tai jos šiek skiriasi). Šiek tiek baugu - kaip reaguos į tai mano stuburas?

Gera girdėt, kad sėkmingai sekasi nešiot vaikelį . Prieš 7 metus laukiausi, bet išvaržos "dėka" turėjau persileidimą Stuburą operavo praėjus 2 metams, kai jau vaikščiot mažai galėjau. Dabar vėl jau savaitė, kaip skausmas surakinęs, žinau, kad grėsmingai artėja diena, kai vėl reikės operuotis, tai net ašaros byra apie tai pagalvojus

elfė, užjaučiu labai dėl persileidimo ir dėl to, kad vėl stuburą teks operuoti.
Svarbiausia - laikykis ir nepasiduok.

Kiekvienam savo. Universalaus recepto nėra. Reikia atsižvelgti į savo savijautą ir pasirinkti -ar operuotis, ar ne, jei ne - tada ieškot kitokių būdų (masažas, arba net pas taip vadinamus "kaulų laužytojus" apsilankyti - nors man asmeniškai to mano neurologas nepatarė, sakė, kad toks "kietas masažas", tempimas ir "kaulų laužymas"gali taip mane sugadinti, kad likčiau paralyžiuota, akupunktūra, joga, mankšta, plaukiojimas ir t.t.).

Taip pat pravartu peržvelgti savo psichologines problemas - ką mes užsikrauname sau, ką taip tempiame, velkame, kad tai net pereina į fizinį lygmenį ir slegia mūsų nugaras, stuburus.
Kai kurie materialistai gali pasijuokti iš tokių mano pasisakymų, tačiau gal esate girdėję ne kartą tokį pasakymą, kad "mūsų mintys yra materialios", ir kad išsipildo tai, kuo tu tiki. Arba tai, ko tu bijai. Arba tai, apie ką svajoji ir ko nori.
Kaip mes galvojame apie save, tokie ir esame. Taip ir gyvename.

Džaiugiuosi kartu su jumis. Svarbiausia tikėkite, kad viskas bus gerai. Nes žmogaus tikėjimas labai daug padeda. Aš mankštą darau kiekvieną dieną, ir pati pajutai, kad tai tikrai padeda.
O jūs tikriausiai kiekvieną dieną darote mankštą?

Pritariu, stasele, kad žmogaus tikėjimas labai daug padeda.
Kai nebeskaudėdavo, tai kažkaip ir pamiršdavau mankštą. Paskui vėl darydavau kasdien. Stengiausi mesti svorį (mažiau valgyti ir daugiau judėti), kad stuburui būtų lengviau - pernai vasarą-rudenį buvau buvau numetusi 5 kg.
Kai nuo šių metų pradžios pradėjau lauktis, tai mankštą vėl dariau po trijų mėnesių nėštumo, nes labai norėjosi judėti.
Dabar nebedarau - sunku man, pilvukas didelis, skauda gimdos raiščius.

Biufkai-

pirmiausia - sveikinu ir linkiu viokeriopos stiprybes ir sekmes...
o del stuburo reakcijos i spinaline narkoze - vienas dievas zino. man gydytojai sako, kad ji ir tam nugaros skausmui negalejo tureti jokios itakos. Gal jie ir teisus.
As tai siulyciau pasikonsultuoti su savo gydytoju, papasakoti, kad neramina. Pasakyk, kad tau buvo darytas kompiuterinis tyrimas. gal rizka minimali, ir nera ko jaudintis... o gal tu ta tyrima painioji su magnetinio rezonanso tyrimu. Kiek zinau, jis nekenksmingas sveikatai (girdejau per grozio fabriko laida). o sakys, kad gali pakenkti, raikia buti budriems, galbut pasidaryti dar papildomu tyrimu ir nusiraminti, jei viskas normaliai.
manau, kad jis turetu viska tau paaiskinti ir priimti pati geriausia sprendima jums abiems su leliuku.
o siaip tai daryk mankstele, stiprink raumenukus nugaros.

Ačiū, pinciuke
Pažiūrėjau į tavo public.fotki tinklapėlį, atsiminiau, kad kaip tik iš ten vakar ir pasiėmiau mankštos nugarai nuotraukytes - gal parvers. Iš neurologės (tos, kuri mane siuntė operuotis) buvau gavus tą lapą, tačiau atidaviau draugei, kuriai labiau reikėjo, o pati dariau mankštą, kurią ligoninėj išmokau.
Dėl narkozės pasiteirausiu ligoninėje. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.

(O dėl kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso - kas gi man buvo atlikta - dabar nepsakysiu tiksliai. Paieškosiu rytoj informacijos internete.)

Tas mankstas gavusi is gydytojos as tuoj atsvieciau ir padalinau visoms pazistamoms, kurios turi didesniu ar mazesniu stuburo skausmu. Siulau ir jums taip pat pasielgti - gal taip kam nors padesime gyventi be skausmo...

Man dare kompiuterine tomografija, tai daktaras sake,kad nera gerai organizmui.
BIUFka matau jau turi leliuka,SVEIKINU!!!!
Kaip tavo nugara?

Taip, jau turiu Mažylį, ačiū už sveikinimus, Kristin!

Žinok, kas įdomiausia, - visą nėštumą nugara neskaudėjo, nors aš iš tikro buvau susirūpusi, kaip reaguos mano stuburas į padidėjusį kūno svorį, buvau priaugusi 15 kg. Iš jų dar liko 8 kg, netgi daugiau derėtų numesti, kad sverčiau normaliai ir kuo mažiau apkraučiau stuburą. Taip, kad dar laukia manęs darbelis.

Dar nerimavau dėl to, kaip reikės vaiką pervystyti, jei, tarkim, pervystysiu ant savo lovos (kaip vyresniuosius vaikus pervystydavau), kuri yra gana žema, ir tikrai nepatogi mano nugarai - tenka žemai pasilenkti.
Ir tas dalykas išsisprendė - dar prieš gimstant vaikučiui gavau dovanu pervystymo lentą, kurią reikia dėti ant vaikiškos lovelės, ir tikrai vaiko pervystymas nesigauna kažkur žemai ir visai nevargina nugaros.

Na svarbu,kad viskas gerai .
Papildyta:

as buvau ir tikrai jokiu problemu neturejau ir net nesisaugojau del nugaros.Viskas bus gerai

Sako,kad po sitos operacijos galima gaut invaliduma ,gal kuri nors bandet? Dabar isiskaiciau ir jei gerai supratau tai jus gavot invaliduma?

po operacijos pusei metų gavau 2 grupę, o po to jau 4,5 metų turiu 3 (50% darbingumas). Sausio mėn. vėl bus komisija, tai vėl spręs ar pratęst, nes skausmo priepuoliai vis kartojasi, o mažesnis skausmas jau tapo nuolatiniu mano palydovu