mamai butinai reik pasitiketi aukle,kad galetu ramiai dirbti ar kitus reikalus atlikti.as labai vargau,kol suradau tinkama aukle savo pirmai dukrytei,vajei kiek prisikankinau,taip pat kaip mamulia radau visa seimyna valgancia mano maista,tuoj pat atsisakiau,kita aukle su didelem rekomendacijom pratasydavo po drauges visa diena,kol mano kaimyne nepamate,kad nesa rekiancia po pazascia namo,nes zinojo kada griztu,tai leke namo,o kita diena paprasiau pasekti,kur jos eis,tai ejo i kazkokius bendrabucius ir visa diena vel ten prabuvo,tai trecia aukle buvo mano mamos teta,nors ir nelabai patiko ji man,bet visi matydavo parke vaikstancia,matydavau,kad namai patvarkyti,padaryta valgyt,ramu gyvent pasidare,o dabar pati namuose auginsiu abu,nes noriu kuo ilgiau pabut su vaikais,o ir galimybes yra,tik priziuriu drauges mergyte,tikrai vienodai skiriu demesio,o ir dizioji padeda priziureti,tik sakau,kad vaikas vaikui nelygu,butinai turi sutapti vaiku charakteriai,moteris turi buti kantri,isradinga,beje kiekviena diena prisigalvoju visokiu darbeliu,tik su maziais sunku i lauka iseit,bet mano nuostatos tokios,kad bet kokiu oru butinai reik eit nors 20 min,pirmomis dienomis musu aukletinei tikrai daugiau demesio tekdavo,negu saviems vaikams,bet ir vaikiuka reik suprast su svetimais pasiliko be mylimiausio zmogaus,su kuriuo jautesi tokia saugi,bet dabar viskas puiku,surandam ka veikti visiems trims is karto,tik va valgyt ruosiu kol visi miega pietu,o ir betvarke didele po visu zaidimu buna,bet jau as labai nepergyvenu,juk vaikai,svarbu jiems smagu