
Sisteminė raudonoji vilkligė (lupus erythematosus systemicus) tai nežinomos etiologijos sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri gali pažeisti sąnarius, inkstus, serozinius paviršius ir kraujagyslių sieneles. Moterys sistemine raudonąja vilklige (SRV) serga 9 kartus dažniau nei vyrai. Liga dažniau pasireiškia jauname amžiuje, ja suserga vidutiniškai 30 m. amžiaus asmenys. Tai yra reta liga. Pasaulyje dažniau nurodomas ligos paplitimas yra 0,1 proc.
SRV išsivystyti turi įtakos daug faktorių, vienais iš svarbiausių laikomi genetiniai. Kadangi dauguma SRV sergančių ligonių yra moterys, manoma, jog šios ligos patogenezėje didelę reikšmę turi hormonai. Be to, ligai prasidėti gali turėti įtakos ir aplinkos faktoriai: ypač pernelyg ilgas buvimas saulėje, virusinė infekcija bei kai kurie vaistai. Kai kuriems ligoniams, vartojantiems prokainamido, hidralazino ir izoniazido, pasireiškia vaistų sukeltas lupus-like sindromas, kuris kliniškai niekuo nesiskiria nuo idiopatinės sisteminės vilkligės.
SRV kyla dėl pernelyg intensyvios antikūnų žmogaus organizmo audiniams gamybos. Šie antikūnai negali atskirti žmogaus ląstelių sudedamųjų dalių nuo svetimų antigenų. Todėl įvairiuose organizmo audiniuose prasideda imuninė uždegimo reakcija. Kaip manoma, viena iš priežasčių, kodėl organizmas neatpažįsta savo audinių, yra ta, jog audiniai būna pažeisti virusų ar kitų infekcijų sukėlėjų.
SRV yra lėtinė liga. Ji pasireiškia įvairiai, nėra kokios nors tipiškos klinikos. Tačiau daugumai ligonių ligos pradžioje ir paūmėjimų metu pirmiausiai pasireiškia bendras negalavimas, subfebrilus karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas. Nauja karščiavimo banga, pasireiškianti ligoniui, sergančiam SRV (ypač vartojančiam imunosupresantų), turėtų paskatinti ieškoti prisidėjusios infekcijos. Ūminis monoartritas, pasireiškiantis SRV sergantiems ligoniams, taip pat neturėtų būti priskiriamas pagrindinei ligai, kol nėra atmesta infekcijos galimybė. Kitų ligos simptomų pasireiškimas priklauso nuo to, ar liga pažeidė vieną kurį nors organą, ar daugiau. SRV diagnozuojama, kai nuosekliai ar vienu metu pasireiškia bet kurie 4 (ar daugiau) kriterijai.
Dažniausiai SRV pažeidžia skeleto ir raumenų bei odos ir gleivinių sistemas. Artralgija ar artritas paprastai apima keletą sąnarių, pažeidžia tiek didesnius, tiek ir mažus sąnarius. Uždegimas kartais pažeidžia ir periartikulines struktūras. Kai kuriems ligoniams gali išsivystyti deformuojamoji Žaku (Jaccouds) artropatija. Kliniškai ši artropatija primena rankų sąnarių deformacijas, būdingas reumatoidiniam artritui (RA), tačiau kaulų erozijų nebūna, o deformacijos, atsiradusios sergant SRV, yra dėl minkštųjų audinių (ypač sausgyslių) pažeidimo. Neretai būna raumenų skausmai (miopatija), gali nykti raumenys, bet fermentų aktyvumas, atspindintys miolizę, retai būna padidėjęs. Labai retai sergant SRV vystosi erozinai kaulų pakitimai, kurie kliniškai ir rentgenologiškai nesiskiria nuo RA, tuo atveju kartu esant SRV požymiams diagnozuojamas persidengiantis sindromas. Vis labiau pripažįstama, jog fibromialgija dažnai būna SRV sergantiems ligoniams. Manoma, ji pasireiškia beveik vienam trečdaliui ligonių.
SRV odos formą galima suskirstyti į 3 kategorijas:
Ūminė SRV odos forma (veido ir kūno bėrimas).
Poūmė SRV odos forma (papuloskvamozinis ir žiedinis-policiklinis variantai).
Lėtinė SRV odos forma (diskoidinis pažeidimas) ir t.t