QUOTE(MAUPA @ 2006 01 27, 14:53)
na gerai tave suprantu, bet manau kad tame nera nieko blogo, svarbu žinoti, kad esi mylima... aš irgi kartais traukiu už liežuvio kad ką nors pasakytų, bet yra kaip yra. myliu jį tokį. pažiūrėk iš kitos pusės - neplepus, tai nesusuks kitoms moterims

galvos
Labas,Maupa
esu tik nuo sios dienos prisijungus, bet mane labai paveike tavo zodziai:"neplepus, tai nesusuks kitoms moterims". As irgi turiu toki pati vyra, neplepu. Mylejau, myliu ir dar ilga laika mylesiu. Kitos, jei zinotu, ko jis man yra pridares per savo neplepuma, nes bijo man savo mintis ir dvejones ispasakot, palaikytu mane kvaile, kad dar ji toki myliu. Bet jis neblogas zmogus, zinau, kad jis visa tai padare is nevilties. Del to atleidau, nes atleist yra sunkiau, nei laikyti pykti savyje. Dabar nutarem gyvent atskirai, nes ilgai laika, per savo neplepuma pagaliauprisirpo ir pasake, kad manes daugiau nebemyli ir nenori daugiau skaudinti. O kad greiciau ant jo uzpykciau ir pamirsciau, pagaliau atsivere, kaip ilgai nepakiles i virsu saltinis.
Ilgai taip masciau, kaip tu, kad bus visada tik mano vienintelis, bet, deja, taip nera. Protas sako paleisk, o sirdis plysta. Pirmom dienom verkiau, liejau krokodilo asaras, maldavau, kad atsipeiketu (dar nezinojau tuo metu visu idomybiu!!!). Taciau, kai pamate, kad neatstoju, issipasakojo... Man akys atsivere. Nutariau, likti stipria, nerodyt, kad man baisiai skauda. Pradejau dar labiau grazintis, bet sirdyje verkiu. Gaila man visu tu metu... Taciau dziaugiuos, kad kraustysiuos i kita buta, kur galesiu viena apie viska apmastyt. Gyvenimas juk nesibaigia... As dar jauna...
Tad bukit visos labai atsargios su neplepiais vyrais, nes skaudziai, oi skaudziai pasimokiau.