Uždaro būdo vyras/draugas

#49
QUOTE(RVB @ 2007 01 06, 03:14)
Ne, esam jau devyni metai kartu ir iki siol negaliu pralauzti siu ledu. Jis nenori nieko apkrauti problemomis, geriau vienam viska kaip nors isnarpliot. Tokiu dalyku, kaip kalbetis  ir tartis jis nepazista, neprates nuo vaikystes. Visada buvo vienas, drauga irgi tik viena turejo, kuris ji irgi isdave...


Na, mūsų poroje aš buvau uždara (draugas gal sakytų, kad vis dar ir esu mirksiukas.gif ). Man mano tylėjimas nekėlė jokio diskomforto, o jam tai buvo nemalonu. Dėl to kildavo ir konfliktai, nesusipratimai. Nes tylėdama, jo neklausdama ir pati jam nieko nepasakodama prisigalvodavau visko. Ir jis sugalvodavo įvairių dalykų, kad kažko užpykau, kažkas negerai ir pan. Buvo netgi grėsmė dėl mano uždarumo išsiskirti. Tačiau aš norėjau būti su tuo žmogumi ir stengiausi keistis, būti atviresnė, kalbėtis. Tuo labiau, kad man pačiai uždarumas atrodo yda, o ne privalumas. Uždaras žmogus pats save įkalina.
Įdomu, ar kalbėjotės, kaip jis pats vertina savo uždarumą?
Atsakyti
#50
QUOTE(Kveli @ 2007 01 13, 00:58)
Na, mūsų poroje aš buvau uždara (draugas gal sakytų, kad vis dar ir esu mirksiukas.gif ). Man mano tylėjimas nekėlė jokio diskomforto, o jam tai buvo nemalonu. Dėl to kildavo ir konfliktai, nesusipratimai. Nes tylėdama, jo neklausdama ir pati jam nieko nepasakodama prisigalvodavau visko. Ir jis sugalvodavo įvairių dalykų, kad kažko užpykau, kažkas negerai ir pan. Buvo netgi grėsmė dėl mano uždarumo išsiskirti. Tačiau aš norėjau būti su tuo žmogumi ir stengiausi keistis, būti atviresnė, kalbėtis. Tuo labiau, kad man pačiai uždarumas atrodo yda, o ne privalumas. Uždaras žmogus pats save įkalina. 
Įdomu, ar kalbėjotės, kaip jis pats vertina savo uždarumą?

Kalbejomes ir ne karta, jis zino, kad mane tai erzina, kai nezinau, ka jis masto patyliukais, visas apsiniaukes, paskendes savo mintyse. Kalbejomes n kartu... Bet jis sako, tipo jis toks yra ir negali pasikeist (negali, vadinasi nenori). Viskas imanoma, jei zmogu myli, bet jis turbut man abejingas arba nemoku as jo prakalbint, kad galetu man issipasakot...
Papildyta:
QUOTE(Rutuliuke @ 2007 01 13, 00:28)
Tai tada čia jau problema  g.gif Ir jeigu jums abiem dėl to negerai, reiktų kažkaip ją spręsti. Matyt, nekokia patirtis labai prisidėjo...
Bet jeigu tai trukdo gyventi, gal psichologo konsultacija ar pan. padėtų?

Kaip supratau, jis priprates nuo vaikystes buti vienas (ramus vaikas buvo, nekele jokiu reikalavimu, budavo daznai paliktas vienas), tai ir iprato taip - niekam problemu nesudaryt. Viska stengesi spresti vienas visas problemas, man kartais apie tai nepasakydavo, kad nepergyvenciau, bet vis tiek yla islisdavo po kiek laiko is maiso. Nesumastau, ka su tokiu zmogum daryt ir kaip bendraut, kad isidrasintu man buti atviras. Matyt, kazkur padariau klaida ir jis jos negali pamirsti, nors... jis ir su kitais nebendrauja, draugu neturi. Labai uzdaras...
Atsakyti
#51
QUOTE(RVB @ 2007 01 13, 01:53)
Kalbejomes ir ne karta, jis zino, kad mane tai erzina, kai nezinau, ka jis masto patyliukais, visas apsiniaukes, paskendes savo mintyse. Kalbejomes n kartu... Bet jis sako, tipo jis toks yra ir negali pasikeist (negali, vadinasi nenori). Viskas imanoma, jei zmogu myli, bet jis turbut man abejingas arba nemoku as jo prakalbint, kad galetu man issipasakot...

jis ir su kitais nebendrauja, draugu neturi. Labai uzdaras...


Pagalvojau, o gal jam ir taip gerai? Gal jis vienišius iš prigimties? Nereikia jam nei draugų, nei žmonos. Niekas tada nelenda, neklausinėja, netrukdo būti vienam. Nesu sutikusi tokio žmogaus, bet gal ir įmanomas variantas g.gif
Tarkim, esu uždara ir man to bendravimo kartais trūksta ir aš jo ieškau. Tačiau iš kitos pusės aš greičiau pavargstu nuo bendravimo. Būna laikotarpiai gyvenime, kai labai norisi bendrauti, o po to kažkiek vėl atsiriboju nuo viso pasaulio.
Būti šiek tiek atviresnei man padėjo supratimas, kad kartais problemas lengviau spręsti, kai kam nors išsipasakoji. Retkarčiais paaiškėdavo, kad mano įsivaizduojama problema, netgi nėra problema. Nors yra buvę ir taip, kai pagalvodavau: Ai, be reikalo aš čia išsižiojau. Būčiau patylėjusi, nebūtų problemos. Tada pasigailėdavau, kad būdavau atvira.
Atsakyti
#52
maniškis irgi gan uždaro būdo. Jei noriu ką sužinot reik po siūlą traukt, kartais pati nesigilinu. Kartais mums gerai namie patylėt, nors mane nervina tyla, bet ką aš jau jam padarysiu toks jau jis yra
Atsakyti
#53
QUOTE(mammy @ 2007 01 13, 04:01)
maniškis irgi gan uždaro būdo. Jei noriu ką sužinot reik po siūlą traukt, kartais pati nesigilinu. Kartais mums gerai namie patylėt, nors mane nervina tyla, bet ką aš jau jam padarysiu toks jau jis yra

Tyla kartais nieko, bet ne tada, kai tylintysis apsiniaukes buna, bet aiskina, kad viskas gerai ax.gif
Papildyta:
QUOTE(Kveli @ 2007 01 13, 03:47)
Pagalvojau, o gal jam ir taip gerai? Gal jis vienišius iš prigimties? Nereikia jam nei draugų, nei žmonos. Niekas tada nelenda, neklausinėja, netrukdo būti vienam. Nesu sutikusi tokio žmogaus, bet gal ir įmanomas variantas  g.gif
Tarkim, esu uždara ir man to bendravimo kartais trūksta ir aš jo ieškau. Tačiau iš kitos pusės aš greičiau pavargstu nuo bendravimo. Būna laikotarpiai gyvenime, kai labai norisi bendrauti, o po to kažkiek vėl atsiriboju nuo viso pasaulio.
Būti šiek tiek atviresnei man padėjo supratimas, kad kartais problemas lengviau spręsti, kai kam nors išsipasakoji. Retkarčiais paaiškėdavo, kad mano įsivaizduojama problema, netgi nėra problema. Nors yra buvę ir taip, kai pagalvodavau: Ai, be reikalo aš čia išsižiojau. Būčiau patylėjusi, nebūtų problemos. Tada pasigailėdavau, kad būdavau atvira.

Paskutiniu metu (na, dabar gyvenam atskirai), kai susitinkam, pastebiu, kad jis daugiau pliurpa nei as, nori issipasakot, taciau vengia temos apie musu santykius, ten is karto vel tyla uzeina. O pati nezinau, kur stoviu. Nutariau kuri laika neliest irgi tos temos, lai pasikaria, bet jei per ta laika kita susirasiu, su kuriuo galesiu apie santykius ir ne tik kalbetis, tai bus traukinys nuvaziaves...
Atsakyti
#54
Manasis irgi uzdaras,sunkoka ka nors ispesti.Dazniausia viska suzinau is aplinkiniu.Tai nervina doh.gif
Atsakyti
#55
Manau tie vyrai nepasidare staiga uzdari, jie buvo visada tokie, tik greiciausiai i tai buvo numota ranka, arba kartais moterys galvoja... "na niekis pabus su manim, as ji prakalbinsiu", bet laikas eina jie vitiek buna uzdari, o jums mielosios trunka kantrybe.....
Atsakyti
#56
QUOTE(Linxma @ 2006 01 27, 12:07)
Būtų labai įdomu išgirsti nuomonę tų, kurios jau ilgiau bendrauja, gyvena su tokiais vyrais, kuriems nėra poreikio dalintis viskuo, apie ką galvoja, kas vyksta. Ar ilgainiui tai labai ima varginti? Viena vertus, vyrams lyg ir nepriklauso tiek į save gilintis, kiek mums  smile.gif , bet man kartais norėtųsi, kad maniškis daugiau pasakotų apie save, galiausiai apie tokius dalykus, kaip jo vaikystė, kas negero įvyko per dieną, etc.

MB toks buvo gan nemaza laiko tarpa. kai tik pradejome draugauti, tai tyledavo, nerodydavo emociju ir pan. Ziurejau supratingai, nes MB seima (tevai) niekada nerodo emociju, nereaguoja i dovanas ir t.t. Kazkaip prakenciau ta laika ir prakalbinau as ji vis viena biggrin.gif
Dabar jo uzciaupti neina bigsmile.gif Ir issipasakoja, ir sneka pats, ir visiskai nepanasus i ta vyra, su kuriuo pradejau draugauti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sundew: 22 liepos 2008 - 11:26
#57
Sunku su tokiais. Nerealiai. Pavargau nuo santykių reabilitacijos. Kaip besielgtum - niekad nepasakys. Kartais jei ką netinkamai jo akimis padarai, užsiraukia ir nesikalba visiškai keletą dienų. Galvok ką nori, tuo metu. unsure.gif Nusibodo kas kartą traukti, kas negerai; pastoviai teigia, kad jam bendravimo nereikia, bet matosi, kai pabendrauja su savais draugais - visai kita nuotaika parą būna.
Man per sunku, aš žmogus linkęs bendrauti. verysad.gif
Atsakyti
#58
As manau tai priklauso, nuo asmenybes, kai kurie keiciais, kai kurie ne.... jei Jums dar pakeliama traukti is to zmogaus zodzius ir Jus dar tai panesat, tada gal reik taikytis. Bet manau yra tokiu zmoniu grupe, kuri niekad nesikeis.As turejau nekalbu ir nebebdraujati drauga, issiskiuriau, nes tiesiog man tai pasidare kancia, nesuprantu kam reikia aukotis, ir gyventi neharrmoninga gyvenima.Pati esu bendraujanti ir nesiruosiu to keisti ar perdetai taikytis prie kitu, kas jie bebutu.
Atsakyti
#59
na apie uzdaruma galeciau pasakyti..turejau toki kelis metus..tyli, amzai sneka..jauti kad myli, bet nepasako...negali pliurpti apie viska ir nuo iki,nes nekalbus...
mylejau, masciau..pagalvojau,kad visa gyvenima negalesiu su tyliu zmogumi buti,nes prireiks paguodos, pokalbiu, nuraminimu, dalinimosi rupesciais irpan....
susikaupiau, isiskyriau ir esu laiminga..nes susiradau kalbanti ir gyva zmogu smile.gif
tiesiog zinojau, nors ir sirdi skaudejo,kad nekalbus tylus zmogus nera gerai...neveltui sakoma "tyli kiaule gilia sakni knisa" smile.gif
Atsakyti
#60
As uz pilnaverti gyvenima ir harmoninga bendravima, nesakau , kad nekalbus zmones blogi, tiesiog jiems reikia susirasti toki pati tyleni partneri ir viskas bus gerai... smile.gif
Atsakyti