QUOTE(aurarud @ 2006 11 24, 15:59)
Jei noresi parasyk daugiau apie savo situacija , cia issipasakojus galima pazvelgti i situacija kitomis akimis . As pati ne perseniausiai buvau labai nemalonioje situacijoje . Man tikrai buvo lengviau ..... Laikykis
Aciu, zinau kad padeda pasirasius cia

ir darau tai gan inirtingai

jei idomu tai situacija tokia, bent MANO akimis:
Pradesiu nuo pastebejimo, kad as tikrai nemanau kad esu idealiausias zmogus ir nedarau klaidu

Gyvenam kaip tikriausia daugelis jau zino visai neseniai, ir is tikro pradeti gyventi buvo gan sudetiga, nes abejojau del jausmu ir t.t. Na bet visdelto apsigyvenom

is pradziu lyg viskas ir gerai, bet jau anksciau pastebedavau, kad dazniausiai mes bendraujam kaip kokie kambariokai: jis sedi prie vieno kompo ir darosi savo darbelius, as prie kito atsukus nugara, bet vyliausi kad atejus vasarai viskas bus gerai, bus daugiau laiko ir tt. Na matot as dirbu nuo 15 iki 23 (realiai dabar sugebu iki 21-22 apsisukti), o jis nuo ryto iki 19-20 sakykim, tai laiko susimatyti ne taip jau ir daug

bet gi nesvarbu kokiu laiku grizus norisi sulaukti silumos, demesio ir svelnumo, bet dazniausiai sutikdavau tik pavargusi zmogu, kuris jau nebeturi jegu su manim nei bendrauti nei apskritai kuo uzsiimti (suprantu kad jis pavarges), bet buna gi tokiu akimirku kai tiesiog plysti nuo neisakytu zodziu jausmu ir tt, o butent tokiais atvejais sunkiausia ziuret kai jis nusisuskes jau miega, tuo tarpu kai tu meginai issikalbeti ir is sirdes paparaskot kas trukdo ir neramina...antra problema - pastangos del buities. As nesu toks auksas kuris perims visus buitinius darbus sau ant peciu, as noriu ir vyriskos pagalbos ne tik dulkiu valyme ir siurbliavime bet ir gaminime (nes seimoje brolis kulinaras, tetis ir nespiriojasi, tai tokio elgesio laukiau ir is vaikino), o labai daznai tekdavo grizti vakare po darbo ir begti bent makaronu isvirti su desrelem (ka manu gali padaryti ir nemokantis gaminti). As persilauziau del gaminimo ir tai gal net pradejo patikti

bet buvo didziausiais sokas kai jis i mano prasima bent karta pagaminti ir pasirupinti manim atsake, kad jei reiketu pasigamintu ka nors, bet jis zino kad as grisiu ir visitek ka paruosiu tai ir laukdavo, man tai buvo pirmas sokas

pasijutau kaip isnauduota, o dar mokslai prisidejo su panasia problema tipo jei gali gauti is manes kam rupintis paciam. Ir viena karta as nusprendzia nieko nebepadeti, tai ant galo is girdau tik "tu nieko nedarai" ir "savanaude"...

taip dabar jis sako kad buvo piktas, kad taip negalvoja, bet man uzteko ir siu zodziu

dar prie visos sunkumu kruvos prisidejo ir tai kad paskutines dienas pries priimdama sprendima ar kraustytis lauk ar ne jis vengdavo pokalbio su manim (o tai isejo tikrai ne i nauda), ir 2 dienas is eiles isejo su draugais pabuti. sakydamas kad gris 22, parbirbendavo tik 24-1h sau as padariau isvada kad draugai jam vertingesni nei as, kad as tik namie reikalinga kad jam nebutu nuobodu, kad kazkas pagamintu ir jam padetu...zinoma yra blogybiu ir is mano puses, tai kad as ji negirdavau (nes nelb moku tai daryti) ir pan. taigi viena diena visa tai sukaupus ir dar gal kelias smulkmenas mano kantrybe sprogo ir pasakiu "iseinu"
dabar jis megina suprasti mane, isklausyti ir tt, bet as jau nusprendziau kad noriu gyventi atskirai, kad jis pajustu ka reiskia pilnai savim rupintis ir gal tada ivertins tas gal nepastebimas bet mano pastangas

o jis paleisti nenori, zada kad viskas pasikeis ir tt. daug skaiciau forume panasias problemas radau ir pan., bet isvada viena aiski "zmones nesikeicia" tai noriu palikti ji kaip sunku bebutu...
tokia cia ir istorija

vaikinas zinoma turio ir savo versija