Sekta/-os

Bet sie zmones gyvena normalu visuomenini gyvenima, nesirenka i grupes ir negalvoja
"kaip cia pastatyt nama" ir, tuo labiau, neplatina to kitiems. Jie tuokiasi, gimdo vaikus, skiriasi, vel tuokiasi, mokosi, dirba... daro viska, ka darome ir mes, maziau komplikuotieji tam tikrose srityse. O stai, sekta, atima is zmogaus pasirinkimo laisve, nes privalu gyventi pagal jos nuostatus, nenukrypstant i sona.

Kodel tu manai, kad dvasines sektos yra pavojingesnes uz materialines ar socialines kurios lygiai taip pat atima zmogaus demesi, siurbia pinigus ir plauna smegenis?


Papildyta:


Na paziurek, kad ir sitam tavo teiginyje tipiskas spaudimas - tuokis, gimdyk vaikus ir busi tikrai laiminga. tevai dar pridurs, kad susirask gerą darbą ir statyk namus.
Ar tu tikrai tiki, kad tai vienintele laimes formule? Ir kodel tada sukure seimas zmones serga depresija, nusizudo ir skiriasi?
Drauges suvokimas, kad geriau jokio, jei nera tobulo man atrodo brandus ir geriau nei skyrybos ar gyvenimas su nepatinkanciu asmeniu tik tam, kad pasideti pliusiuka - yra seima.

Bet tada galima suprasti, kad mes absoliuciai visi esam priklausomi tam tikrai sektos rusiai, nes rasti sveika zmogu, kuris visais dalykais domisi vienodai - nera. Kiekvienas yra savaip psichas. Na, ir meskit i mane akmeni, jei esat kas sveikas ir gyvenat tobula gyvenima, sudeliota i lentyneles. Beja, kaip supratau, kiekviena mama jau yra sektos nare, nes kol vaikas nepradeda gyvent savarankisko gyvenimo, didele dalis laiko sukasi butent apie vaika. Ar as klystu? Taigi, jei kasdien einame i darba, jau esam dar vienos sektos nariai, nes neduokdie, tas darbas malonus dusiai...
As maniau, cia kalba eina apie tokias sektas, kurios atriboja nuo namu, seimos bei kenkia psichikai ir gyvenimo kokybei. Turbut, ir alkoholis yra tada sekta, juk atitinka mano ka tik isvardintus kriterijus. Vis del to, mano manymu, tikrosios sektos uzburia zmones, pritraukia juos, privercia gyventi vardan ju ir nieko aplink nematyti daugiau. Ir jos veikia grupemis, o ne pavymui.
Papildyta:

Bet ar ne tam mes sutverti, kad gyventume vieni del kitu, gimdytume vaikucius, myletume vieni kitus - ar ne ne del to pasaulis dar egzistuoja? Isivaziduok, kad kas antras prades galvoti taip, kad jei salia nera pono Tobolujo/osios, tai seimos geriau neturet ir visa gyvenima pragyvent salia kitu zmoniu, stebint ju leimes ir nusivylimus? Gal tada pakalbekime is kitos puses - kaip gyvent, kad nepriklausyt jokiai sektai ir papult tarp tu, kurie gyvena idealu gyvenima, be jokiu nukrypimu? Ir kur nuostatai tokio gyvenimo, kad galetume pasitikrint? Taip, as suprantu, kad yra zmoniu, kuriems seima nera butinybe, tai kunigai, vienuoliai... bet cia jau profesija, o ir kitu kituose tikejimuose net kunigai gali tureti siemas. Vadinasi, kunigai Lietuvoje - jau tam tikra sektos rusis, nes jiems draudziama meile su moterimi (na, apie vyrus nekalbu, jei kas sugalvotu sureiksminti).

Pačios susigalvojat "sektos" apibrėžimus -pačios po to ir stebitės)) - viskas sekta gaunas..

Kiekviena veikla, ar būsena, atimanti iš žmogaus pasirinkimo teisę, verčianti jį elgtis nustatyta forma, galvoti priimtomis idėjomis ir kritiškai vertinti "kitokius", jau patenka į "sektos" kategoriją. Mikito labai taikliai apibūdino, kaip paprastai gali žmogus atsidurti psichologinėje, socialinėje, kultūrinėje, materialinėje, religinėje bei kitokiose sektose.

Tai kodel tada nepripazinti, kad bemaz visi esam absoliutus sektantai, nesvarbu kokio porusio.

Kaip pažiūrėsim ? Jei žmogus užsispyrusiai laikosi vienos kokios doktrinos, manosi esąs geresnis, protingesnis už kitus, įsivaizduoja, kad jo pasirinktas būdas gyventi yra tinkamesnis, geresnis ar dar kažkaip -esnis siekti kokio tai tikslo (pvz. būti laimingu), taiiiiiiii ...
Bet gi ne visi esame tokie ir pripažįstame kitokį būdą gyventi ir būti, suprantame, kas yra tolerancija... ( pokštas)

Pala, bet pati rasei, kad mikito labai teisingai isvardino.. o tas sarasiukas toks, kad turbut kiekvienas lietuvis ras jame vieta ir sau.

Tada toks žmogus išpuikęs- prie ko čia sekta? Tai tik vienas iš bruožų adepto elitariškumas ,išskirtinumo suvokimas.
o tolerancijos deklaravimas ir laikymasis irgi labai dažnai puikybės požimis - taip save išskeliant ,tarp kitų -ale netokių tolerantiškų.
Devalvuoji visiškai savoką-jei apibrežimą galima pritaikyt visiems.

Nebūtinai išpuikęs. Toks žmogus gali primygtinai jums piršti savo "geresnį" buvimo variantą ne iš puikumo, bet gilaus įsitikinimo, kad iš tiesų taip ir yra.
O toleranciją deklaruoti ir jos laikytis, žinoma skirtingi dalykai, šią savoką panaudojau norėdama pabrėžti įvairovės kryptį.
...Apie tai ir kalbu, kad visiems tai nepritaikoma
Papildyta:

Taip, mikito teisingai išvardijo, bet ne visus galima talpinti į tą sąrašiuką, apie tai kalbėjau Nepasakysim apie visus, mėgstančius šokoladą, kad jie dėl jo keliais Vilnių apšliaužtų

Jei primigtinai -tai puikybė)- aš ją puikiai atpažystu nes pats jos pilnas. Pvz: vienuolių raštose visur akcentuojama kad atsakinėti apie tikėjimą tik jei paklaus ir tik tiek kiek paklausė-nesiplečiant, o kai kam išvis geriau tylėt. Darbai šiaip liudininkas, ne žodžiai.

Tolerancija dažniausiai šiaip tokia madinga pozicija dažniausiai žyminti kriterijų nebuvimą- o ne aiškiai suvokta ir pripažinta kito asmens laisvė. bent jau aš tokią dažniausiai žmonese sutinku. Be vertybinių kriterijų tai ganėtinai baisus dalykas- gi gali pradėti toleruot pvz. pedofiliją taigi tik teisinis susitarimas kad suauges žmogus nuo 18 metų- gali padaryt ir nuo 12 ir nuo 9..

O kuo kunigai ir KB skiriasi nuo kitu religiju? Kad mes prie jos priprate ir nuo mazens taip mokomi? Kad tokiu daug? Jeigu masiskai paplite ir nuo vaikystes taip mus moke tai ir teisinga?

Del seimos ir vaiku gimdymo, nesvarbu su kokiu partneriu, kad tik daugintis ir neismirti as visai nesupratau...


O nesinori paciam jame buti, tiesa? Tik kitus su mums nepriimtinu poziuriu norisi ten prisikirti ir visiems parodyti, kad jie blogai galvoja, o as - va koks geras ir teisingai mastau...