Gabija, mieloji - siunčiu tau raudonos spalvos šiek tiek. Kad greičiau sugrįžtum į namučius ir sveiktum.
Pasirinksi pagal orą ... Stiprėk...Jau žada pašalti, tai ir temperatūra tavo tikrai nukris. Bučinukas tau ir tvirtas apkabinimas...Laukiame tavęs labai...


***
Oj, Mergytės laikykitės - dabar toks metas, kad slogą labai greitai galima susigauti.
Labukas visoms

Ačiū už šiltą sutikimą... Aš keliausiu dar pas savo operavusį daktariuką - atvažiuoja ketvirtadienį. Man po randu (toliau nuo jo) yra toks sukietėjimas didokas, tai daktariukas sakė, kad apžiūrės ir tuo pačiu atsakymą atveš. (Kažkokia baikšti pasidariau...

)
O šiaip gyvename įdomiai. Pasirodo, kad ir man adaptacijos reikia, pakeitus gyvenamą vietą...

, ne tik katinukui. Nors esu su vyru kažkada gyvenę tėvelių name pora metelių, bet vis tiek... Man per daug erdvės, per daug užkampėlių... Atrodo turėjau, butuką - viskas po ranka, o dabar.... Nors psichologiškai ir dvasiškai jaučiuosi daug ramiau. Ir tetukas šiek tiek pasikeitė. Truputi atsitiesė ir pasišypso ir paniūniuoja jau ką nors užsimiršęs. Pasišnekam , prisimenam mamytę... Tiesa, mokomės ir gyventi kartu. Juk mes vienaip įpratę buvom, tetukas kitaip. Tai reikia daugelį reikaliukų bendrai išspręsti, kad nebūtų sesusipratimų.
O katinukas vargšiukas

- ką jam teko pernešti. Tikrą tremtį...

Taip širdį spaudė... Atsivežėm narvelyje pusėtinai - su miauraudomis... Tik išleidus iš narvelio papuldinėjo po kambarius - iš kampo į kampą - paūkaudamas ir įlindo į spintos lentyną... Dvi paras nevalgė, negėrė, nekakojo, nesisiojo. Parkritę ant kelių prie spintos visaip jam geravomės, kalbinom, glostėm ir dar visaip meilinomės - nieko. Nusuka nosytę į spintos kampą ir jokio balselio ir jokios emocijos. Vėl važiavom pas veterinarą klausti kaip elgtis. Jis sakė, kad vis tiek išlįs laukan - bet gali toks būti iki dviejų savaičių. Blogiausia, kad negeria nieko. Tai liepė per prievartą šlapinti nosytę (kuri vią tą laiką karšta buvo...

) , o jei dar ilgiau atsisakys lakti - su švirkštu sušvirkšti vandenuko per prievartą į burną....Bet neprireikė... Trečią dieną jau pradėjo trumpam išlįsti , bet tii kas nors sukrebžda - iškart puola atgal į spintą. Kai dar labiau išdrąsėjo - apėjo visas pakampes... Visur laukė netikėtumai - begalės durų durelių - už kurių visokių paslapčių, ir neaišku, kas įš jų gali išlįsti...

O baisiausi laiptai į antrą aukštą buvo... Tokia buvo pirmoji katinuko katorgos savaitė....
O šiandien jau eina kaip raketa - kur tik nori - visur be galo įdomu, o vakarykštis atradimas - palėpė... Nuostabiausia vieta... Grįžta pavargęs nutepentom dulkinom letenėlėm - bet toks laimingas...