QUOTE(murzinyte @ 2011 02 15, 23:43)
Taip, stengiuosi is tiesu, nemeluosiu, ne visada gaunasi, na bet tai dar tik kelio pradzia. As is tokiu kaip margustas

rekiu rekiu o prasmes jokios.... Visa teorija kaip ir zinau, bet vat praktiskai pritaikyt dar mokytis ir mokytis. Dabar namuose zvaigzduciu sistema (kiek kitokia nei bandem anksciau). 5 dalykai uz kuriuos gauna zvaigzdute arba ne, kiekviena zvaigzdute 4 minutes jo megiamos veiklos pries miega ( kompas arba nintendo), kiek surenka tiek laiko gauna.
sunku laikytis, kai padaro tokius dalykus, kad atrodo vaika į siena gali įmūriti, visų pirma mes ir žmonės ir valdytis ir ramiu balsu ne visada išeina. tai jei mums sunku tai ir vaikui sunku taip elgitis. kai jam viduje viskas juoda ir niekas nesupranta aplinkui o tik bara.
jei matai, kad nesusivaldei juk visada gali apkainti vaika prisispausti ir atsiprašyti, kad nesusivaldei ir tiesiog pasikalbėti atverti širdį, kaip tau skaudu, kai jis taip elgiasi, butinai įvardink kaip.
sunku ir dar kaip sunku, ar bus lengiau ir aš tikiuosi
QUOTE(murzinyte @ 2011 02 15, 23:43)
Pagalvojau gal sutrikima galejo paskatinti nekokios aplinkybes pries 3 metus ? SUnku vaikui labai buvo, o istvere taip kaip ne kiekvienas suauges butu istveres : tais paciais metais skyrybos su jo teciu, issikraustymas i Airija, naujas mano draugas, mokykla su praktiskai tuomet dar nepazystama kalba... o sekanciais metais dar ir seses atsiradimas

Siaubas kai pagalvoju
Butu idomu jei paatvirautum apie draugo ir sunaus santykius

Maniskiai turbut dar slifavimosi stadijoje (kartu 3 metai).... bandau nesikisti (o gal reiktu ? ), bet retai gaunasi ir lieku viduriuke - abieju gaila, ant abieju pykstu
visos tos aplinkybės tikrai suaštrina. pas mus ir ne ką geriau nuo mano vaiko tėvo bėgom ir apsigyvenome viniuje, mokykla, vaikai viskas naujo baisiai sunkiai viskas ėjosi

pirmais metai net mano vaikis per trečio aukšto balkona iššoko, tfu tfu viskas baigėi gerai. aš vergdama ir slėpdamasi nesikišau į jų abiejų santykius. tik savo draugui pasakiau, kad ir kaip beįskaudino visada reikia atleisti ir nekeršyti, o jam neturėjusiam vaikų tai sunku, bet kas maloniausia jie augo kartu ir stiprėjo abu kartu. kartu žviegė, kartu pykosi, bardavosi po septynias aštuonias valandas iki paryčių, ar aiškindavosi, kas negerai. ir nesigailiu kad nesikišau, nes tada mana būtų dar blogiau abu manytų, kad viska mama išspres o čia kuriama nauja šeima, kur jie turi abu suprasti, kad visų pirma gali būti draugais, vyras nepakeis tėvo, bet mano vaikis įsitikino, kad mano draugas jį myli ir lepina ir gerbia, ir kas svarbiausia, kad ir kas benutiktų jis bus šalia, sirgs, bus linksmas, ar kur vyks vistiek bus šalia ir nenuvils
QUOTE(murzinyte @ 2011 02 15, 23:43)
Reakcija i raminancius isgasdino... cia nuo paprasto valerijono taip ?
Ar uzmarsumas budingas hiperiukams ? Jau nesuskaiciuoju kiek visko pamesta..... Isimintiniausias buvo kai gryzo is lauko su vienu botu, o paklaustas kur kitas, atsake - nezinau
Dar idomu buvo kad straipsnyje rase kad hiperaktyvus vaikai renkasi i draugus jaunesnius uz save.... Mato geriausiam draugui 5eri (jam paciam greit 9), kitiems dvynukams po 4.... ar ir pas jus taip ?
Vel litanija gavosi

bet tiek klausimu, taip viskas idomu. O svarbiausia kaip faina kai supranta ir pataria, o ne aiskina kokia as prasta mama - su isdykeliu nesusitvarkau
aš nežinojau, kad tokia reakcija būna ir mums ligoninėja gulint mano vaikui davė, tai pamačiau tai ko nemačiusi, daugiau kad ir kur gulėtumėme ar kas nutiktu neleidžiu jų duoti ir lengviau ištveria tada ligonine.
oj patikėk kokie jie užmaršūs

batai, sportinė apranga, ir visos kitos priemonės eia urmu per metus

aš jau neskaičiuoju ir viska perku kas pigiausia ir negaila, apranga iš padėvėtų, vistiek arba pames arba taip suplėšys, kad neaišku kas iš jos liks, kaip ir su rūbais.
taip renkasi jaunesnius,bent jau ir mūsų atveju, kaip pas mano vaika savivertė maža jam lengviau bendrauti gerokai mažesniais, nes tada į jį žiūri kaip į lyderį ir tada mano vaikui lengviau gali prigalvoti visokių nesamonių

ir vaikai šokinėja aplinkui, kad didelis bendrauja su juo ir kas svarbiausia klauso jo
tik šiais metais pradėjo bendrauti su bendraamžiais jau šiek tiek lengviau, gal kad čia vaikai jį priėmė toks koks jis yra su jo keistenybėmis
ir aš pivariau