Mano vaikas hiperaktyvus 8

Maniskis ir dabar dar i nesekmes asaromis reaguoja, nors jau maziau. Labai padejo stalo zaidimai, kai laimi ar seimos narys, ar jis, tada lengviau susitaikyti, kad ne viskas butinai turi buti perfect. Pamazu taip ismoko pralaimeti. Tiesa, pirmose klasese, visai neleido zymeti uzduociu sasiuviniuose, paskui zymejome piestuku, dabar jau galima ir spalvotai, bet raso po siai dienai piestuku, akd galetu apsitaisyti, nes didele tragedija, jei paraso negraziai raide ir pataisyti nebegali bet pamazu tai rimsta

tai kad dar kad tavo vaikas supranta, jei ne taip padarys nieko tokio, mano dar iki šiol jei kas ne taip būna didžiausia tragedija, raštas baisus koks buvo toks yra, mokytojos tfu gasdina, kad mažins pažymį bet nemaži, tiesiog joms paaiškinom, kad dirbam prie rašto, sakau pasiekimas, kad jau rašo ne per penkias eilute o tik per dvi
iki 4 klasės pabaigos, kaip pasakydavo vaikis mano taip daro (nežinau kaip dabar dar negirdėjau ar taip yra) liepė nušokti nuo aukštos rampos nušoko ir aišku namo grįžo kruvinas, apie mušimasis tyliu. savivertė tokia maža ir krenta jei kas ne taip.
šiandiena išėjo rašyti diktanta visas įsitempias, sako kas bus jei 2 gausiu, sakau ir ką. bet jam ne tai tragedija mat trimestra sugadins ir t.t. taip norėtusi, kad savimi pasitikėtų labiau

Taigi, bet tas supratimas pas jį tik teorinis - prieš tai ir po to, bet per patį įvykį tai irgi didelė tragedija. Visa laimė kad suradau būdą kaip jį gana greitai prajuokinti ir padėti jam išeiti iš tos tragedijos, tai nors netrunka tas klykimas ir kumščių daužymas po neskėmės visą amžinybę...

O dėl stalo žaidimų jis matyt nepriskiria laimėjimų ar pralaimėjimų savo atsakomybei, žiūri daugiau tai kaip į nuo kažko kito priklausantį dalyką (kas kol kas mūsų žaidžiamuose žaidimuose ir yra priklausantis nuo klauliuko dalykas), tai ten viskas paprasta - kažkada kai kelis kartus iš eilės vis jis laimėjo, pradėjo netgi pykti "aš noriu kad ir tu laimėtum, kodėl tu niekad nelaimi"

Ginte tai galite deti domino, kur ne tik kauliukas veikia jo..maniskis irgi teorikai viska zinojo, o streso metu sakes..bet dabar jau ismoko arba pats sau apaiskinti kodel taip nutiko, arba, jei labai skaudu tai eina i koki tulika isikrauti.Parekiak pasigincyja pats su savim ir nurimes bega toliau zaisti As tuo labai dziaugiuosi ir manau, kad tai didziausias poros metu pasiekimas

aha tu teisi, svarbiausia kad išmoko, o mums kažkaip sunku iki to prisikasti, na bet kiekvienas dalykas pavykęs jį pakelia tada daugiau jėgų turi eiti pirmyn, labai laukia kalėdų nu tiki jis stebuklais

Kaip pažįstamas tas jausmas, kai atrodo jau viską padarei, ir matai rezultatą... Kaip aš to pasiilgau... O mes tai kovojom kol kas, likom mokykloj, geriam eyeQ, bet kiekvieną dieną vis tiek tenka nusivilti... Nė vienos dienos dar nesilaikė savo duoto žodžio, vis bando peržengti tas ribas, kurias atrodo abu sutarėm, apibrėžėm... Kiekvieną vakarą jau antra savaitė po 3 val. kalbamės apie "nieką", gyvenimo prasmę, elgesio normas ir t.t. Atrodo jau einam miegoti lyg ir sutarę, o kitą dieną ir vėl iš naujo... Vakar vakare taip jaučiausi išsunkta, kad užmigau kur sėdėjau su drabužiais, jei ne vyras, būčiau gal per naktį taip miegojusi... Rytoj turėtumėm eiti pas psichologę, bet jau net nesitikiu kad ateis... Praeitą penktadienį neatėjo jis... Pažadėjo atrodo rimtai, bet tik paskambino kaimynas, ir su juo išvarė namo... Viskas tuo metu būna jam dzin Paskutiniu metu nematau šeimos, tik jį vieną, visą vakarą praleidžiu tik su juo, kitiems laiko nebelieka... Jaučiuosi nekaip. Vis dar tikiu Kalėdų stebuklais, gal atsiras kažkokia išeitis, gal dar įmanoma kažką pakeisti...

stiprybės ir ramybės jums, manau to labiausiai jums reikia

Taip. Kalbi jam , kalbesi su juo, namie kaip ir normos ribose, o tik iseina i mokykla ir elgiasi taip....................kaip elgiasi daugelis toje mokykloje. Tik gal kiti yra siek tiek labiau issisukantis, daugiau veidmainiai, gudresni. O musu ...... taip ir papuola i rankas.
Dabar dirbu su tokiais vaikais: Mergyte antroke, ziaurus tevai, labai ziaurus, labai grazi, gera, bet kai uzplusta atsiminimai..., antrokas berniukas, sedejau pries visa klase per tevu susirinkima pries kaledas, ir mane bare kaip soc darbuotoja visi tevai, kad yra negeras. Bet cia istaigos vaikas ir nieko jie nepadarys. Nors apeliavau, kad vaikas naslaitis, vadinasi visi yra atsakingi uz ji, jei zmones turi vertybiu. Ji reikia priglausti, susildyti, o ne atstumti. Ziaurus zmones, jiems dzn, svarbu ju kose. Tos visos Nomedu akcijos ir kaip as susiduriu su realybe... O mokytojas tokias, kurios ir suorganizavo ta sou, kad lengviau butu dirbti, ismetant is klases, reikia....Vieno 16m berniuko atsisake mama ir jei jai ji atiduos tai ji nusisamdys advokata. Vaikas piktas ant suaugusiu, vartojo narkotikus, gydesi, sedejo kolonijoj, dabar pas mus... Neiko, sutariam, nebevartoja, nors kartais del elgesio visko buna...Dar vienas penktokas... pasirodo mano drauges dukros klasiokas, siaip visada man sakydavo, kad as saunuole, kad dirbu toki darba, bet dabar, kai suzinojo, tai sako, ar tu zinai koks jis baisus, jis reketuoja, vagia. Tai va sakau, su tokiais vaikais as dirbu ir jis nera blogiauias vaikas, jis manes klauso, yra nuosirdus. Net nebemaloni man ta jos siltnamine dukra pasidare. ka jis vaikas mate, mama narkomane? Taip pat jis norejo geresniu rubu, kaip ir visi, sokolado, o kas duos? Sie vaikai visi manes laukia, as juos myliu uz gerasiais savybes ir baru, mokau, kaip nedera egltis. Kiek jau man iseina.
O vat mano vaikui vakar buvo atimtas is lietuviu mokytojos mobilus tel. Siandienos pasekmes, kad as negaliu jo sukontroliuoti, kur man paskambinti? O jau puse keturiu Na svente, dalinasi dovanelem, tikekimes bus viskas gerai.

bet kiek stiprybės tavyje, kiek išminties, skaitau aš dažnai jūsų postus ir pasisemiu stiprybės iš jūsų, ačiū, kad ateinate čia
viskas bus gerai, laikysiu kumščius

As auginu 4 metu berniuka. Tai labai aktyvus vaikas, labai impulsyvus, iki 3,5 m. susidurem su kruva bedu, istiesu su KRUVA: bemieges naktys del neaiskaus zyzimo, verkimo, blaskymosi, baisaus sergamumo, prasto kalbejimo, beprotisko judrumo, baisiausia man buvo itin stipriai isreiksta agresija (fizine), kuria veliau pakeite zodine, bet jau ne tokia stipri ir nevisada tie zodziai suvokiami paties vaiko. Labai sunku auginti toki vaika, reikalinga beprotiska kantrybe, manau visos zinot tai.
Taciau, noriu pasidziaugti.. nepabijosiu saves pagirti, manau, mano ir didziaja dalimi tik mano deka, berniuko elgesyje matyti nemazas progresas lyginant su praeities laikotarpiu. Jis turi labai daug teigiamu dalyku, kuriuos pavyko isugdyti: savarankiskumas, dosnumas, tvarkingumas (taip!), empatiskumas, rupestingumas ir kt. istikro mano sunelis labai savarankiskas (pats tvarkosi savo kabari, tualetiniai visis igudziai pilnai, rengimasis, valgymas, dantu valymas ir prausimasis, rubeliu susidejimas), labai svelnus ir dosnus, fizine agresija praktiskai isnyko, kovojame su zodine. Pagrindiniai mano kovos budai - besalygiskas jo priemimas, istisai kalbu apie teigiamus savo jausmus, kai jis gerai elgiasi, kai elgiasi baisiai (spiria, spjauna, nesilaiko taisykliu) stengiuosi kiek imanoma islikti rami , pasakau fraze "tau skirtos 4 minutes savo kambaryje pamastymui, pabuvimui su savimi". Jeigu jis neiseina, isnesu ji i kita kambari. Po 4 min visada seka minutes trukmes aptarimas ("Tau buvo skirtos 4 minutes uz ta ir ta..Toks elgesys nera priimtinas musu namuose, privalai atsiprasyti". Kalbu ramiai, nes man paciai tos ketures minutes puiki pertraukele. Apsikabinam ir pamirstam, niekada nebeprimenu apie tai. Patikekit, mamos, tai ideali netraumuojanti bausme vaikui. Tiesa, mano klaida ta, kad siunciu ji i savo kambari, manau geriausia siusti i kita kokia vieta, bet kadangi jau tiek laiko tai darom, nebenoriu keisti iprocio. beja, puikus metodas yra skaiciavimas, t.y. jeigu prasau kazka padaryti o jis tycia gaista laika imu skaiciuoti iki 3, pasakau kad per ta laika jis turi atsidurti t.t. vietoje, ar nusirengti, ar kt. na bent mums veikia stebuklingai, nes tiek siekia suspeti per ta 1,2,3. Pasaka, o ne metodas.).
Savo vaikjui esu labai svelni, istisai kalbu apie jo nuopelnus, ivardinu konkreciai - "Vis dar negaliu atsidziaugti, kad man issluostei indus. Tai bent savarnakiskumas mano vaiko". Zinokit pastoviai liaupsinu ir liaupsinu, bet visada konkretizuoju uz ka, o nesakau - oj tu suanuoli siaip sau, visada pridedu kas konkreciai sukele toki mano pasitenkinima..
Turiu prisipazinti, nepavyksta visada islikti idealiai. Tai normalu, ypac auginant toki sunku vaika. Buna, kad ir imu rekti, nebegaledama susitvardyti. Taciau cia vel galiu pasidziaugti tuo, kad nurimusi arba vakare, pries miega pasakau savo keturmeciui sunui kaip negerai jauciuosi, kad ji aprekiau,pasakau, kad nepavyko susivaldyti, kad turejom abu rasti kita sprendima konfliktui isspresti. Niekada nepriimu viena kaltes, sakau, kad abu matyt negerai toj situacijoj pasielgem. Esu tokios nuolmones, kad reikia paciai rodyti vaikui atsiprasymo, apgailestavimo pavyzdi, tada pamatau lygiai ta pati ir savo vaike, kai jis netinkamai elgiasi.

Taigi, mielosios, augindama savo berniuka, jauciuosi tikraja ta zodzio prasme DIRBANTI, dziugina tik tai, kad matau progresa, bendra tendencija yra gerejimo. tai visada paguodzia ir skatina eiti pirmyn.
Sekmes visoms auginant ypatingus vaikus.

Kaip tylu šiame skyrelyje pasidarė... Spėlioju, ar čia dėl to, kad visoms nebeliko rūpesčių dėl mūsų judruolėlių, ar jie kaip tik labai prispaudė, kad nebeliko kada net rašyti...

Aš ieškau patarimo, nes vis neduoda ramybės klausimas ką daryti su mažulio mokykla. Tai ir renkuosi iš visur nuomones ir informaciją.

Mano berniukui dabar 5 metai, gimęs rugėjį, taigi 2011 m. rudenį priklauso į preišmokyklinę, o 2012 rugsėjį jau į mokyklą, jam tada vos vos trūks iki 7 m. Bet kadangi dabar ėjimas į mokyklą priklauso pagal kalendorinius metus, tai kaip ir turėtų eiti 2012. O bent jau dabar jis dar gana daug vėluoja nuo savo bendraamžių - ir akademiniais pasiekimais, ir savarankiškumu, ir elgesiu bei emocijomis... Labai norėčiau leisti jį tik nuo 8 m., ir gydytoja mūsų panašios nuomonės, tik kiek klausinėjausi, atrodo kad sunku gauti oficialius leidimus eiti metais vėliau. Tipo valstybė labai taupo krepšelius ir t.t. O mano vaikis didelis pagal ūgį, jau dabar į pirmokus tiktų. Kaip bebūtų keista, va jei būtų mažas ūgis, pasilikti metams ilgiau darželyje būtų lengviau. Tarsi mokykloje pasiekimai ūgiu, o ne protu būtų matuojami...

Taigi, mano pirmas klausimas, ar kas žinote kiek realu būtų eiti metais vėliau ir ką reiktų daryti? (pvz. kreiptis į PPT, kada ir t.t.)

Antras klausimas - kaip pasirinkti mokyklą. Teorinius dalykus žinau - reiktų kad būtų kuo mažesnės klasės, kad būtų suprantanti mokytoja, individualus požiūris į vaiką ir t.t. Bet būčiau dėkinga už praktinę informaciją apie konkrečias Vilniaus mokyklas ar net konkrečias mokytojas (galima ir į AŽ), gal kas žinote kur gerai adaptuojasi hiperaktyvūs pradinukai. Mes gyvename centre, bet esant reikalui ir toliau pavežiočiau. Ir į privačią vesčiau, jei nuo to tik būtų geriau (bet kad ne kažin koks pasirinkimas su tom privačiom pas mus...).

Šiaip vaikas tikrai ir smalsus ir žingeidus, ir ne žioplas šiaip, tik labai jau nevaldomas, neprognozuojamas ir "nestandartinis", taigi reikalaujantis nestandartinio požiūrio ir nestandartinių ugdymo metodų. Na bet jūs ir taip viską žinot, ką aš čia pasakoju


Ačiū iš anksto už bet kokią informaciją ir patarimus

Galima daryti taip, gauti apzymas, akd vaikui del raidos ir hiperaktyvumo reikia tausojancio rezimo ir tada sakysim jis eina i normalia paruosiamaja darzelyje, paskui sudaryti trisale sutarti su mokykla, darzeliu ir mama, kad vaikas pirma klase su ateinancia mokytoja gautu darzelyje. T.y. panaisia kaip namu mokymas. Tuo atveju, jei vaikui per metus sunku, jis gali kitais metais kartoti primos klases kursa jau mokykloje, jei, ne eiti i antra klase pas ta pacia mokytoja, bet jau mokykloje.
Aisku, reikia tada mokytojos, kuri butu geram kontakte su vaiku. Siaip atrodo Ziniuko mokykla turi mazesnes klases, Vytes Nemunelio atrodo, kiek girdejau, bet pirmiausia reiketu gauti tuos leidimus (yra SMM puslapyje isakymas/istatymas leidziantis tai daryti del vaiko sveikatos).
mano sunaus atveju 9ne hiperiuko, bet kalbos bedu) tai jis turi toki pusiau namu mokyma, kai sedi dali pamoku klaseje su pedagogo padejeju, dirba individualiai su spec. pedagoge ir kai mokytoja turi langus. namu mokymas yra dengiamas valstybes 9h per savaite t.y. pagrindiniai dalykai: lietuviu, matematika, pasaulio pazinimas. maniskis dar sededavo piesime, nes jam aptikdavo ir jis ten sededavo, fizinio, piesimo, etikos, sokiu nepriklause ir negalejo lankyti, nes..nu sunku su elgesiu buvo.
Taigi reikia popieriu, o paskui rinktis mokykla ir apkalbeti koks variantas tiktu. Abiem atvejais man atrodo mokytojo darba dengia valstybe