Knygos knygos knygos * 36 namučiai

atnešti tai jei nori galiu tau 'Miserere' atnešti į šį meetą. Kam laukti. Aš dabar turiu šiek tiek skubių skaitinių, tai neturėsiu kol kas jai laiko.


Labai sveikinu Net pavydu, nes ir aš jos noriu

Laimėjau tavo taip nemėgstamam FB Aurus Verseus leidykla skelbė konkursą, reikėjo parašyti kokį nors faktą apie autorę. Nebuvo jokų "like" spaudinėjimų, burtu keliu traukė ir man pasisekė Bet žiauriai džiaugiuosi, tai gi jos dar net knygynuose nėra, visiška naujiena, o labai norėjau perskaityti ir tikiu, kad nenusivilsiu.


Aš tą patį galvojau. Galėtų koks vienas žmogus sukelinėti tuos atsiliepimus, tik aišku niekas nenorėjos apsiimti tuom

*cia tu apie kokia knyga kalbi?
**kaip gavosi,ar jau pagaminai?


Ech,gerai jai tikejimas tavo pasitvirtins,man tai dazniausiai nesigauna,jau kai turiu kokias atostogas ar laisvu dienu visad prisikalbu nu jau dabar tai knygu paskaitysiu ...ir snipstas man gaunasi,atsiranda tada dar mase kitu dalyku ka veikti,ir kompas dazniau vizituojamas ,zodziu knygos taip ir lieka


Patriko gal ? Gavau nuo jo as odini su tango sokiais.


O,labai grazus ,ar is keliones kokios parsivezei?





sveika pargryzusi,pailsejusi,su naujom emocijom


vau labai faina,sveikinu Ar zadi iskart skaityti? nes esu ja nuziurejus,idomu butu atsiliepimas.

žiūriu susidomėjusių šia knyga ne tiek jau ir mažai

Aham, Patriko žiūriu visiems ten tų briedžių odinių prisiuntus, aš tai neturiu tokio
Taip, kai gausiu iš karto skaitysiu
Papildyta:

Čia aš stengiausi pranešti apie šitą knygą, žiūriu ir suknyga iškarto atsirado daugiau norinčių perskaityt Va, tikiuosi būsiu pirma, kuri perskaitys, parašysiu atsiliepimą, gal vėl padarysim madingą knygą kaip dramblius

Nu tu briedziu,kaip kada uzdera pas mane,nera mano mieste ju pirkti,kai bunu Osle nusiperku,o paskui jei kas i ta laikotarpi uztaiko kai turiu,tas ir gauna ,paskui vel ju neturiu...

Sveika sugrįžusi Džiugu, kad prisisėmei gerų emocijų


Aš įtariau du žmones (labai susijusius tarpusavyje, gal suprasi, kas tas antrasis mano įtariamasis, nenoriu konkrečiau rašyti, kad kitoms ateity skaitysiančioms nepagadinčiau reikalo). Bet tikrasis žudikas man visgi kliuvo labiau. Vieną iš motyvų kiek kitokį, nei buvo tikras, buvau sugalvojusi. Pabaiga, jeigu logiškai mąstant, man visgi silpniausia knygos vieta. Kažkaip truputį lyg ir neįtikino Beje, kaip tokio stiliaus knygoje galėjo netgi ir išlikti šiek tiek paslapčių (kurias kiekvienas galėtų interpretuoti savaip), būtų tikę. Bet knygos vertę labai labai pakėlė tos prie vežimėlio prikaustytos moters personažas
Jei nemaišau , tu pati apie "Keturi daktaro Marčo sūnus" labai nekaip atsiliepei. Jeigu kada atsitiktinai paklius į rankas, gal ir skaitysiu. O specialiai matyt neieškosiu. Nes ir taip nebespėju skaityti visų norimų

O šiandien pardėsiu Kate Morton „Rivertono dvaro paslaptis".


Labai sveikinu


Aš ir turėjau tą nuojautą, kad tas blogas gali pradėti merdėti Visgi visur aktyviai dalyvauti, ir skaitinėti, ir , juo labiau, rašinėti, reikia be galo daug laiko

joooo 'vanduo drambliams 2' aš ją pasiūliau įdėti į suknyga.lt, tu šičia prakalbai grandininė reakcija. okis einu parsinešti knygų iš miesto

"vanduo drambliams" tęsinys "valymas", kaip sakant reikia išvalyt, ką prilaistėm

Sveikos,
pirmiausia dedu seniai žadėta atsiliepimą ir einu skaityti, ką jūs čia priplepėjot

Arto Paasillina “Kaukiantis malūnininkas”





Perskaičius gerokai po vidurnakčio, užvertus paskutinį psl., dar kurį laiką negalėjau užmigti, ilgai galvojau, nes sukėlė daug jausmų, minčių apie žmones gyvenančius tarp mūsų, kurie yra “kitokie”, kurie netelpa į visuomenės nustatytas normas. Apie vieną iš tokių ir rašoma šiame romane.Rašytojas pašiepia savanaudišką, siaurų pažiūrų visuomenę.
Šiame romane būtent ir rašoma, apie keistuolį, pamišėlį, malūnininką Gunarą Hutineną, kuris pasak jo paties mažumėlę pamišęs,mat kartais užeina noras staugti naktimis, pamėgdžioti paukščius. Mažai pasaulio mačiusiai kaimelio bendruomenei, tas nepriimtina, jie pradeda skūstis, priekaištauti Hunarui, tuo sukeldami ir priversdami jį imtis, nenuspėjamų, desperastikų veiksmų, kartais jis patenka į sau nepalankias situacijas net visai netyčia.Taip jis užsitraukia daugumos norą jį išvežti į psichiatrijos ligoninę, nors jis geba puikiai darbuotis ir tvarkytis, nežiūrint to staugimo jis supranta, samprotauja:
“ jeigu jam krūtinėje būtų iškilęs skausmingas pūlinys, visi būtų davę jam ramybę, gailėjęsi, pagelbėje, leidę sirgti tarp žmonių”.Bet kadangi jo protas kitoks nei visų, jis liko nepripažintas ir išguitas lauk iš žmonių gyvenimo.Vis tik jis mieliau pasirinks vienatvę, nei grotuotą psichiatrijos ligoninės palatą su slogiais ir apatiškais nelaimėliais”.
Taigi prasideda savotiškos gaudynės, keliančios jaudulį…

Mane “Kaukiantis malūnininkas” iškart patraukė savo: paprastu, lengvu stiliumi, ironišku humoru, komiškais vaizdeliais, kartu su intriga , trilerio elementais, gyvenimu pelkynėj, nes priminė Voldeną, (tik į Voldeną žmogus pasitraukė savanoriškai), o čia persekiojamas, priverstas bėgti, nuo žmonių slapstytis, bandyti kurtis ir išgyventi, pramisti primytyviomis bei minimaliomis priemonėmis. Romano netikėti siužetiniai vingiai į pabaigą, tokie netikėti, taip pribloškia ir dar tas magiškojo realizmo gabaliukas, kuris palieka,ar bent jau man paliko klausimą “kas vis tik atsitiko?
Pirmakart skaičiau apie pamišėlį kaip personažą malūnininką Hunarą, kaip neurasteniką, ir taip nuoširdžiai gailėjausi jo kaip veikėjo, kuris vertė žavėtis jo nenuilstamu darbu, bandant prikelti seną malūną, kartu juo kaip labai nusimanančiu ne tik apie savo amatą, bet pačiu malūno mechanizmu, (matyti, kad autorius specialai pastudijavo malūno konstrukciją) Hunaro nagingumu, t.p. kovojant su pasitaikančiomis net beviltiškomis situacijomis.Taip pat piktintis kai kuriais jo išpuoliais, smerkti jį.Tai romanas iššaukiantis “plačią paletę jausmų”.
Labai patiko pirmoji pažintis su Arto Paasilinna “Kaukiančiu malūnininku”. Jame radau ir komiškumo, humoro, įpintų istoriniu aplinkybių,truputi meilės, truputi magiškojo realizmo.Vertinu, kaip LL.

Aš tai paauglystėj knygų apie tremtį prisiskaičiau, daugiau nebenoriu.

Sveikinu. Vakar vienam bloge baisiai knygą liaupsinantį atsiliepimą skaičiau, kad net truputį užsinorėjau.
Man tai atrodo, kad į "Dramblių" vietą šiuo metu labiausiai pretenduoja "Metai Provanse".

Na, gal galėčiau pabandyt į tą blogą atsiliepimus kelt Tik tadu man reiktų prisijungimų ir reiktų nuspręst, ar visas iš eilės knygas kelt, ar balsuot

Dorifore, o to PDF'o nesigavo į meilą persiųst?