Paskutinė mano kelionė į Turkiją

A kas ten dabar žino? Į smegenis tai neįlįsiu Nu pažiūrėk, koks geras dėdė atrodo, ar galėtum ką blogo apie jį pagalvot?




O čia aš, nusibaigusi po dviejų naktų tusų

Na, apie pirmąsias minutes Bursoje jūs jau skaitėte tiesioginiame reportaže, tad belieka tik iliustruoti pačią kelionę. Mažą jos gabalėlį sudaro kėlimasis keltu per sąsiaurį.


Pakeliui fotografavau alkanas žuvėdras

Oi, ERA, bijau, kad tu būsi teisi. Man kažkaip jau irgi pradeda vaidentis, kad tam dėdei jo inteligentiškosios mintys garbanojasi Žinai, kodėl? Ogi todėl, kad:

1. Jis labai dar norėjo (ir nori) su manimi susitikti. Ir aš niekaip nesuprantu, koks įdomumas 50 metų penkių vaikų tėvui tąsytis su 16 metų jaunesne moterimi, kuri savo gyvenimo būdu ir požiūriu į jį visiškai skiriasi nuo iki šiol jo pažinotų moterų. Kokio velnio jam duotis su moteriškaite, kuri nemėgsta restoranų, kuriuose stalai nutiesti baltomis staltiesėmis, o mieliau laiką leidžia kokiam stilingai aptriušusiam bariukyje

2. Kai išvažiavau iš Stambulo, jis porą kartų man siuntė SMS, klausdamas, kada grįšiu į Stambulą ir ar mes vėl galėsime susitikti. Nes kitą kartą jis jau mane žadėjo pavežioti su automobiliu (tąsyk buvo be automobilio).

3. vakar peržiūrėjau savo anketą hospitality klube. Ten galima matyti, kas peržiūrėjo mano profilį. Ir ką tu sau galvoji? ŠITAS DĖDĖ KASDIEN LANKO MANO PROFILĮ Kokio velnio?

4. na, ir kalbėjom vakar per msn'ą. Susitikt nori nesvietiškai, prašo informuot, kada darsyk atvyksiu, nes jis suplanuos kartu su manimi tris dienas ir aprodys dar nematytų Turkijos kraštų. Jis neturi ką veik ar kokio velnio?

Oi, toje kaljanų rūkykloje ir turkiškos arbatos liuobykloje mano akys kliuvo ir kliuvo už įvairaus amžiaus ir sudėjimo vyrukų Jidryshtvairogės, tiek gražuoliukų vienoj vietoj dar nebuvau mačiusi Matai, tame bariuke visi per didžiulius monitorius stebėjo vietinės reikšmės futbolo rungtynes (turkai dėl fulės padžiovę smegenis lygiai taip pat, kaip ir lietuviai dėl kašio). Merginų ten buvo tiek, kad galėjai ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Tuo tarpu aš buvau vienintelė blondinė, todėl nuo gretimo stalo man buvo atsiųsti vaisiai: braškės, vynuogės ir obuoliai

Tai ką, tęsiame pasakojimą apie Bursą.

Kaip minėjau, nieko iš hospitality klubo, kad priimtų pas save aš nesuradau, išskyrus vieną sex maniaką, kuris norėjo mane apnakvyndinti viešbutyje ir už paslaugas man dar sumokėti Pasiunčiau jį šienauti pakalnučių. bet blogiausia, kad jis pasikeitė savo niką msn'e, tad aš dar išvakarėse su juo bendravau, net neįtardama, kad tai tas pats maniakas. Įsijungėme kameras. O rūtele žalioji, pamislyjau, koks grieko vertas Bet pagalvojau tyliai. Tuo metu jis apie mane pagalvojo tą patį, bet garsiai. Ir man praėjo noras. O dar po kelių sakinių supratau, kad čia tas pats suskis ir vėl jį siunčiau kuo toliau.

Bet kai jau atsiradau Bursoje ir, nežinodama, kur pasiduoti, nusidaviau į interneto kavinę, rada to paties maniako laisšką. Jis rašė: aš apie tave pasakiau savo žmonai ir ji sutiko, kad tu apsistotum mano namuose, sako, ok, no problem. Todėl kviečiu tave į savo šeimą. Mano šeima tai aš, mano žmona, mano septynių mėnesių dukrelė ir mano mama bei tėtis. Mano telefonas bla bla bla, paskambink ir aš tave galėsiu paimti iš autobusų stoties apie 19-19.30 h.

Hehehe, iki 19.30 dar geras laiko gabalas, o aš jau sėdžiu Bursoje ir manęs iš niekur nereikia paimti. Man reikia nakvynės ir jokiu būdu ne tokiame bendrabutyje, kokį jis man pasiūlė. Dar spėjau pagalvoti, jog šaunuolis jis, kad iš karto parodė savo tikrąjį veidą, nes kitu atveju aš gi būčiau ėmusi ir priėmusi tą pasiūlymą O kas po to būtų buvę, mano lakioji fatazija sukūrė net kelis variantus - nuo švelniausio iki paties tragiškiausio

Pratupėjau toj interneto kavinėj kokią valandą. Per tą laiką jos darbuotojas man nešiojo arbatas, visaip tūpčiojo aplinkuj ir įvairiais būdais stengėsi man sudaryti VIP'ines sąlygas Paprašė telefono. Daviau, negi gaila, vis tiek jis angliškai nei bum bum Be to, aš Turkijoj ragelio vis tiek nekeliu, net jei ir pats Lietuvos prezidentas skambintų

Na, ir galų gale, kai jau pradėjo mane imti neviltis, ėmė ir atsirado online vienas jaunuolis iš hospitality klubo. Kai pasiskundžiau, jog esu Bursoj kaip kokia kirmėlė be vietos, jis ėmė ir atliuoksėjo manęs pasitikti. Toliau viską žinote - surado nerealiai pigią nakvynę ir viskuo, kuo tik galėjo man padėjo.

Kadangi tą dieną buvo neužimtas, tai sutiko pabūt mano gidu. Tai ir vaikštom po Bursą - miestą, apie kurį patys turkai sako, kad jis žalias. Bet tos ypatingos žalumos aš atip ir nepamačiau.

Čia, sakė, yra barų gatvė. Bet dar šalta, todė, staliukai viduje


Praėjome pro žuvies kavinaitę ir žuvų turgų. Man tos žuvys, išdėliotos va taip, gryname ore ant tipo prekystalių, tai pasitikėjimo kažkaip nekelia, nors ir atrodo neblogai




Na, ir praėjome pro mažytę, kuklią, tačiau labai seną mečetėlę

Na, štai, aš su savo mėlynakiu gidu turku traukiu link pirmosios osmanų imperijos sostinės buveinės. Aukštame kalne jinai įsilūrusi, tad teko kopt į jį ir fiksuot atsiveriančius panoraminius vaizdus.

Šti po šiuo stogeliu įsikūręs šiuolaikinis Bursos prekybos centras, toks a la mūsų "Europa" Vilniuje, kur įrengtos pasaulyje žinomų brendų drabužių parduotuvės


Gynybinė siena, čia turbūt taip reikia suprast



Pirmieji panoraminiai vaizdeliai, bet dar ne nuo viršūnės. Labiausiai mane šiame mieste sužavėjo ne tariama žaluma, kurios taip ir nepamačiau, o kalnai. Visur aplink kalnai, o keliolika kilometrų už Bursos yra ir slidinėjimo bazė su prabangiais viešbučiais, kur laiką mėgsta leisti ir pramogauja turtingi turkai.




Irgi dar ne viršūnėje, net medžio šakų nepraaugau Bet mano plaučiai jau iš manęs pradėjo šaipytis stiliumi "uchhh dar rūkysi, ooohh, dar rūkysi?", o pasilpękojų raumenukai jiems antrino "žinosi, kaip tik pirštus ir liežuvį per dieną mankštinti "


Štai, kur tikrasis pavasario pranašas



Štai ir atsivėrė kalnai visa savo didybė, o miestas liko kažkur žemai


Šiuolaikinė ligoninė su panoraminiu liftu - Bursos pasididžiavimas

Mane jau pakvietė. Bet labai greitai persigalvojo, kai sužinojo, kiek čia uždirbu ir kiek jie man galėtų mokėt Lyčių lygybės pricipai atlyginimų klausimais Turkijoje neegzistuoja :

Tiesa, o ka jūs žiūrite į didmiesčių nuotraukas ar ką nors jaučiate? Aš tai jaučiu, man net paširdžius kutena Tik įdomu, kaip jausčiausi, jei nebūčiau ten buvusi, o tiesiog nuotraukas žiūrėčiau nors fotografė iš manęs irgi jau baisiai pusėtina

Kopti reikėjo štai tokiais laiptais. Kokie penki gabaai buvo tokių laiptų.


Na, ir vaizdeliai nuo pačios viršūnėlės




Miestas ne tik papėdėj, bet ir pačiuose kalnuose


Namai statyti ir ant paties kraštelio (o jei nuošliaužos prasidėtų )



Na, ir pagaliau aš jau pirmojoje Osmanų imperijos sostinėje, gyvavusioje 12-13 amžiuje. Čia buvo pagrindinė sultono rezidencija, su visais administraciniais pastatais ir haremu. O patrankos turbūt priešams atremti


Kai fotografavau šį bokštą, prie jo sėdinčios bobalencijos sumąstė paprašyt atlygio už tai, kad į kadrą papuolė. Fyguški Ne jas fotkinau, o bokštą, nėr ko kadre majačintis


Na, o dabar Osmanų imperijoje net keletas kavinaičių. Yra ir abiejų valdovų - tėvo ir sūnaus kapinės. Viename iš pastatų per lango plyšį mačiau karstą, bandžiau jį nufotografuot, bet nieko neišėjo

Tai dar tik ketvirta diena iš 14 Nors patys didžiausi nuotykiai (gal ne tiek nuotykiai, kiek patyrimas, ir labai šokiruojantis) buvo paskutiniąsias keturias dienas.

Na, bet aš vis dar Bursos, tad sudedu paskutines nuotraukas iš šio miesto.
Čia atrestauruoti senamiesčio pastatai



O čia mano hostas, visai neturkiškai atrodantis turkas Apankę Osmanų imperijos sostinės centrą, mes patraukėme link garsiausios Bursos mečetės. Užėjome, be jokios abejonės, ir vidun. Kaip ir bet kurioje kitoje mečetėje, man ant galvos buvo apmuturiuota skarelė, o batus teko palikti batų lentynėlėj. Labai graži buvo mečetė, vos ne su baseinu vidury kojoms mazgoti Deja, fotografuoti ten nebuvo leidžiama.
Tiesa, nuotraukoje kairėje matote tokį mažą žmogeliuką, prašantį išmaldos. Labai įdomu, nes tokių keturiomis vaikštančių žmogeliukų Bursoje mačiau net kelis. taip ir nesupratau, kas tai per sveikatos sutriimas ar įgimta yda Jie vaikšto pasiremdami rankomis, ant jų "apsiavę" batus.


O čia garsusis šilko turgus, pilnas įvairiausių šilkinių audinių ir gaminių. Turgus įsikūręs senoviniame pastate, o jo kieme veikia kavinukės po atviru dangumi. Oras buvo puikus, tad ten išgerti arbatos buvome prisėdę ir mes.


Na, o čia didysis miesto turgus su dengtu stogu, kuriame gali rasti ką tik nori. Tas turgus labai priminė Grandbazarą Stambule, tik pardavėjai ne tokie žiauriai įkyrūs, nors įsivilioti prie savo paviljono bandė kiekvienas. Nieko nuostabaus - prekybiniai santykiai yra tiesiog kiekvieno turko kraujyje.

simpatiskas tavo hostas ypac Bursoj turetu egzotiskai atrodyti tokios neturkiskos isvaizdos
Smurka, rasyk knyga. Ziurek kiek gerbeju jau surinkai, kurie vis laukia pasakojimo tesinio. Tai ir knyga tavo ispirktu. TUretum pinigu kitoms kelionems. O po kelioniu turetum medziagos naujai knygai. O tada vel pinigai kitai kelionei...vel nauja knyga...

Po visų klajonių po miestą nusprendėme praleist vakarą plepesiams. Nusipirkom po du butelius alaus (blyn, Ephes alus tai nerealus ir nuvairavom pas mane į kambarį. Ir plepėjom, plepėjom, plepėjom....

Man iš tiesų labai pasisekė su šiuo žmogum. Padėjo kuo galėjo, laiko skyrė, kiek tik turėjo jo laisvo. Ir buvo visiškai nenuobodus.

Šiaip jis dirba aštuonis mėnesius per metus, viename iš Bodrumo viešbučių. Tad labai nemažai kalbėjome apie turizmą, apie moterų požiūrį į vyrus, apie vyrų požiūrį į turistes. Sakė, kad sugadinti ir tie, ir tos. Patys nejausdami vieni kitus tokiais padarė. Tarkim, dažnas turkas, dirbantis viešbutyje ar kitoje srityje kurortiniame meiste, yra įsitikinęs, jog jei moteris atvažiavo poilsiauti be tėvų, vyro ar vaikino, tai atvažiavo čia pasitratinti. Ir ne kitaip Todėl moteris, niekada nebuvusi Turkijoje ir važiuojanti ten tik pailsėti, o ne romanų ieškoti, gali būti nemaloniai šokiruota. Mano naujasis bičiulis pasakojo, kaip viena belgė nešę autus iš Turkijos taip ir nebaigusi poilsio. Negalėjo pakęsti to nenatūralaus priekabiavimo, kuris, saulei perkaitinus makaulę, dažnai moteriai gali atrodyti mielas ir nuoširdus.

Nepasakysiu nieko naujo, bet traukinukas Turkijos kurortuose rieda įprastu ritmu: atvažiavo moteriškė, turkas (o labai dažnai ir kurdas) ją pakabina, "spagečiais pašeria" ir meilė seilė, žiūrėk, jau ir taškosi į visas puses Bet vos tik ji išvažiuoja, kita tuoj jos vieton stoja ir veiksmas vėl kartojasi. Jei turkai sako, kad tavęs nepamirš, tai greičiausiai taip ir bus - tikrai nepamirš. Bet ne jausmai čia atmintį saugo, o mintis pasipelnyti. Mano naujasis bičiulis pasakojo, jog labai dažnai kurortiniai turkai savo tariamoms meilėms iš Airijos ar Olandijos pradeda bliuzinti
apie tariamus verslo planus, kuriems reikalinga kaip minimum 1000 euriukų, o tos dūros ir siunčia Girdėtų, kaip paskui tie "mylimi verslininkai" apie jas atsiliepia, depresija susirgtų.

Tai va, toks tad vakarėlis ir buvo. Jaukus, paprastas, su minimum alkoholio (na, su buteliai alaus - anoks čia alkoholis) PAsku paskambino jam mamytė, liepė eiti namo ir jis neužsibuvo nė sekundei Va, kokia pagarba motinai : Jam jau 35-eri, o motinos žodžiai jam - kaip įstatymas

Tas dvi dienas, kai mano hospitalitietis negalėjo su manimi po miestą slampinėti, buvo šlykščiai nuobodu. Ko labiausiai nekenčiu, tai šopinimosi, bet regint tokias kainas, nuodėmė būtų buvusi ko nors nenusipirkti. Džinsai nauji - po 20-40 litų, pižamos po 10-30, palaidinės, marškinėliai irgi nuo 10 litų. O kai pamačiau, jog rankšluosčiai kainuoja 20 litų, vos šoko negavau. Nieko sau, galvoju, na ir pavaro turkai, čia pat rankšluosčiai audžiami, o tokias kainas plėšia Tik kai pamačiau, jog ši kaina nurodyta už kilogramą, tai labai greitai nusiraminau

Slampinėjau visą dieną po turgų, tad net neįsivaizduojate, koks pavakary ėmė įsiutis, kai nenusipirkau absoliučiai nieko Mano nestandartinei figūrai buvo sunku rasti kokią padorią drapaną, tad įsiūčio malšinti nuėjau į interneto kavinę, kur manęs nuolat apsiseilėjęs laukdavo vienas darbuotojas

Šiaip Bursoj vaikštinėt buvo ramu, niekas nepreikabiauja, niekas "ruska" nevadina ir už rankos prie savo lavačkos per prievartą netempia. Tačiau kad taip niekas dėmesio neatkreiptų, irgi nerealu. Tad to Laižiako (šitaip praminiau tą interneto kavinės darbuotoją) priekabes teko kęsti. Gerai, kad dar nepernelyg aktyvus buvo, tai nereikėjo keist interneto kavinės.

Kodėl Laižiakas? Ogi todėl, kad jis mano msn adresą įsikėlė pas save ir iki šiol bando su manimi kalbėtis. Moka tik turkiškai. Ir vienintelė jo pokalbio tema - bučkis, po jo ir vėl bučkis, o dar po jo jau ir visos riebios pieštos lūpos per visą ekraną išsidriekia

Tiesa, patyriau porą tokių įdomesnių nuotykių, kurių nebūčiau patyrusi, jei nepriekaištingai žinočiau turkišką kultūrą. Sykį beslampinėdama užsimaniau kokios arbatėlės ar kavutės gurkštelėti. Lijo, tad knaipės ilgai neieškojau, puoliau į pirmą pasitaikiusią. Žiūriu, visi ten sėdėję vyrai sustingo, pakėlė akis nuo savo stalo žaidimų. Vos tik suvokiua, kad papuoliau į vyrų klubą, kur moterims, pagal nerašytą taisyklę įeiti draudžiama, teko atsiprašyti ir pėdinti toliau

Na ir kitą dieną... Lijo lietus, vietomis net smarkokas. Šalta be proto, o aš viena... Nuobodu. O kai sykį lietus įsismarkavo, o aš kiūtinu susitraukusi kaip citrinos sultimis apšlakstyta austrė, žiūriu, vyrai irgi lygiai tokia pat poza kiūtina, tik žymiai spartesniu žingsniu. Na, galvoju, tuoj lietus greičiausiai pils dvigubai didesniu pagreičiu. TAd paskui tuos vyrus liuoksiu per balas ir aš. Aišku, labai greitai teko pakeisti kryptį, nes kad ką tik nuskambėjo imamo kvietimas maldai, aš kažkodėl neįvertinau ir nušuoliavau tiesiai į mečetę. ir tik pamačiusi besimazgojančius kojas vyrus, nėriau šonan kaip nuplikyta