Paskutinė mano kelionė į Turkiją

Reikia zinoti vietas, kur pirkti... Turkai turistus visada nores apgauti Jokiu budu nieko nepirkti Grand Bazare, ten kainos uzkeltos. Nelabai toli nuo jo yra Laleli rajonas, kuriame apsiperka gariunu chebra, taip pat latviai, rusai. Pats rajonas visai negrazus ir zmones ikyrus, bet jei norisi apsipirkti...Be to, beveik visi kalba rusiskai jei kam reikia

Gal paklausiu konkreciau - kiek apytiksliai reikia pasiimti pinigu islaidoms smulkioms, t.y. kazkur uzkasti vakare ar dienos metu, neperkant stambiu ir brangiu dalyku (kailiniu, aukso ir pan.), o tik kokiu smulkmenu? Kaip suprantu, geriau dolerius veztis? As ten busiu 6 nepilnas dienas.... Kaip ten su hamamais? Gal kas gali parekomenduoti Stambule? Gal kabaku galite parekomenduoti taip pat?
As taip pat planuoju nusipirkti pas vietinius dienos ar dvieju ekskursijas po Stambula, kad pradzioje viska parodytu, o po to pacios jau zinosim kur kas yra.... Maciau, kad kai kurie viesbuciai siulo ekskursijas, tai turbut tas pats, kas vietineje turizmo agenturoje issipirkti?

dianita, nesivežk jokių dolerių ar eurų. Vežkis kortelę, o atvykusi oro uoste iš karto rasi bankomatą ir išsiimk 200-300 lirų. Savaitei tiek turėtų užtekti, priklausomai nuo to, ką ten ketini veikti.

Bandom paskaičiuot:

1. Transporto išlaidos: vienas metro ar tramvajaus žetonas kainuoja 1,3 (apie 2,6 lito). Savaitei jų reikės mažiausiai 10. Nors po centrą daug kkur pėsčiom galėsit apeit.

2. Maistas. Kainuoja kaip ir pas mus Lietuvoje kavinėse. Apie 10-20 litų be alkoholinių gėrimų. Nemokėsiu paaiškint, kaip iš jūsų viešbučio nueit iki tos gatvės, kur vien kavinės ir restoranai, galėsit pasirinkt pagal savo skonį ir kišenę. Pėsčiom ten nueisit per penkias minutes.

3. Nepasinaudojau nei viena agentūros paslauga, nors jų ten pilna, ypač Sultanachmete, ant kiekvieno kampo, prie kiekvieno viešbučio. Tačiau į Bosforo turą siūlau plaukt savarankiškai. Sumokėsit po 30 litų, o agentūrai, aišku, paklosite daugiau. hamame nebuvau, bet kainuoja jis ten nepigiai, apie 20-25 eurai.

aciu Smurka, gal gali patikslinti kaip vadinasi ta gatve netoli musu viesbucio kur daug kabaku? Mes aisku visur eisim, daugiausiai pestute jei jau netoli centro gyvensim, ne tingines esam pasakyk jei gali, kur neiti pasivaikscioti ir ar yra vietu, kur neverta eiti valgyti, pagal ka tai atskirti (as juk ten niekada nebuvau!)?

Del pirciu - kur patartum eiti i pirti? nes vis tik privaloma isbandyti turkiska pirtele

Del agenturu, ok del Bosforo... del to turo buvom sumane tik tam, kad pirma karta esant Stambule ko nors nepraleistumem pamatyti tai, ka reikia pamatyti ten bunant...

Korteles.... ar su Visa Electron ten galima nusiimti pinigu ar reikia kreditines? Gal kas zinote kursa liru su litais apytiksliai?

dar vienas klausimelis, gal kvailas nes is nuogirdu - ar kabakuose/kavinese kur valgai, yra meniu su kainomis? mane cia bande paprotinti, kad kainas ten kartais turistams nupiesia is dangaus, ne visai tokias, kokios turetu buti... ar buna tokiu situaciju ar ten viskas civilizuotai?

Meniu su kainomis. Tos gatvės, kur daug barų, nepamenu. bet nuo viešbučio jinai tikrai netoli. Tiesiog pereikit į kitą gatvės pusę, kiek paėjėkit į priešingą Sultanachmetui pusę ir pasukite į skersgatvį. Turėtumėt prieit tą vietelę. O kur nevalgyt? Nežinau. Aš nevalgydavau ten, kur brangu

Su matercard ir visa electron galite nusiimt pinigus bet kuriam bankomate. Dėl pirties, kaip sakiau, nieko nežinau, nebuvau Stambule hamame.

Na, o aš nesusilaikysiu nepademonstravusi Turkijos šalavų chebros pažibos Paskutinės, vos keturias dienas trukusios savo kelionės metu, aplinkybės privertė mane su ja kažkiek laiko pabendrauti. Šiaip tai koks ten bendravimas, kai jinai nekalba absoliučiai jokia kita klba išskyrus savo gimtąją, kurios aš nesu tiek įvaldžiusi, kad galėčiau kalbėtis bet kada ir apie bet ką

Aišku, ant to žmogaus, kuris mane suvedė su ja, aš buvau labai pikta. Sakiau, kad nešvaistau savo brangaus laiko žmonėms, iš kurių absoliučiai nieko negaunu (turėjau galvoje ne materialius reikalus). Bet išeities kitos nebuvo. Kai pirmą kartą ją pamačiau, iš viso nesupratau, kas jinai per viena tokia, atrodo kaip "ono". Blogiausia, kad jinai ištisas dienas apsvaigusi nuo narkotikų (rūkomųjų), o kai aplinkybės leidžia, dūmą praryja kartu su anyžinės degtinės gurkšniais. Tas vaikinas - jos sugyventinis.

Kai mano bičiulis paklausė, ko aš tokia suirzusi, gi jinai tokia faina, aš atsakiau klausimu: o tu tokios mergos sau į poras norėtum? net ir tuo atveju, jei jinai būtų pirmoji Turkijos gražuolė, bet charakteris ir gyvenimo būdas liktų tie patys? Atsakė, kad ne

Na ne, tie nuotykiai buvo "virš smurkiškų" Tokių aš irgi nesuprantu, bet teko patirti. Todėl sąmoningai aš čia jų ir nepasakoju, nes nenoriu šokiruot, juolab kad ir pati esu lengvai šokiruota.

Tik dėl vieno galiu nuramint - man nieko neatsitiko, elgtąsi buvo gana gražiai ir padoriai. Tik dėl kai kurių nepriimtinų man dalykų sykį buvau tiek išėjusi iš kantrybės, jog patyriau, kas tai yra afekto būsena ir primušiau turką Ir ne šiaip kaip nors lengvai, o iš širdies

Na, virtualus portretas yra ne realus. Labai nemėgstu smurto ir jei jau netyčia pratrūkstu (o tai būna laaaaaaabai retai, ant pirštų galima tokius protrūkius suskaičiuot). Todėl aš pati savimi stebiuosi ir net nesiruošiu savęs teisinti. Smurtas neturi pateisinimo. Galim aieškot protrūkio priežasčių, bet ne pateisinimo.

smurkele, geriau kai būsi turkijoj, nuvažiuok į marijos namelį, užrišk šniūrelį ant sienos ir sugalvok norą bent 2-3 kartus per metus aplankyti turkiją ir nereikės sudarinėti jokių sąmątų . sako nematerialūs norai išsipildo . man pvz išsipildė

Saunuole Smurka, tikrai LABAI idomus pasakojimai, jau visa savaite skaitau Smurkos temas apie Turkija ir negaliu atsipelsti. Tikrai galetum isleisti knyga, kurioje butu nuo pirmos iki paskutines tavo keliones. Nepagaileciau pinigeliu siai knygai isigyti
Kas liecia Turkija, tai buvau ir as susirgus ta turkomanija, bet greitai pasveikau ir nusprendziau, kad i Turkija dar karta vaziuosi tik tada, kai aplankysiu 10 nauju valstybiu
O dabar laukiu paciu svieziausiu keliones nuotykiu

Tai ka, esu Turkijoje, turiu siek tiek laiko, tad aprasysiu, ka gero nuveikiau.

O nenuveikiau nieko gero. Nepadariau nei vienos nuotraukos, visa diena maliausi tik po Taksima.

Pradziai gal kiek priesistores. Bilietus i turkija dviem savaitem turejau jau pries keturis menesius. Flylal akcijoje nusipirkau juos viso labo tik uz 240 litu, tad pacioms pramogoms turejau grazaus laiko pasitaupyti. Spekit, ar pasitaupiau Ne velnio. Siaip ar taip planuoju per dvi savaites prasisukt uz 1000 litu, nes nakvyne greiciausiai niekur man nekainuos.

o nekainuos todel, kad esu hospitalityclub nare. Su didziuliu entuziazmu uzsiregistravau siame puslapyje, nes rudeni turejau progos Stambule su jais pabaliavot. Ir susidariau ispudi, kad normalesniu turku uz tuos hospitalitiecius nebuvau sutikusi. Aisku, po to teko nusivilti, kai pradejusi ieskoti nakvynes kituose turkijos miestuose ir ant seksmaniaku uzsiraudavau, jiems nerupedavo, ka as noriu pamatyt, jiems rupedavo tik ar man patinka seksas. Ant vieno tokio taip uzpykau, kad apskundziau ji vienam is klubo savanoriu Turkijoje ir jis labai smagiai buvo is ten istrintas

Turejau du pasiulymus apsistoti Stambule pas hospitalitiecius, kurie dar nera tureje sveciu. Pasiulymai buvo viliojantys, nes abu gyvena beveik paciame centre, europineje miesto puseje. Bet vienas is ju kazkaip nelabai aktyviai su manimi bendravo, o kitas pradejo man kazka jausti daugiau, nei siaip eiinei viesniai uretu jaust. Tai as bandziau ji nugesint pareiskimais, kad sveriu 100 kg ir esu baisiai stora, o kiekviena diena, kai jis manes klausdavo, kaip gyvenu, pasakydavau, kad blogai, nes priaugau kilograma. taip ju "prisiauginau" iki 105

Galu gale viskas baigesi tuo, kad isiprasiau pas Julyte, lietuvaite, istekejusia uz turko ir gyvenancia Stambule. Mano lagaminas pas ja, nors dar net nebuvau grizusi i jos namus

Zinot, as myliu Turkija. Myliu ir viskas. Kai lektuvas nusileidzia oro uoste, dar nespeju isisamonint, kas ivyko. taciau kai pradedu metro, o paskui tramvajum varinet Stambulo gatvemis, tada ir uzplusta kazkokie nepaaiskinami jausmai. Viduj kazkas kunkuliuoja, sirdis vartosi, akys zybsi. Jokios baimes, kad atvaziavau viena. Vis tiek zinau, kad viena tai niekaip cia nebusiu Turkai per daug atviri zmones, kad leistu man nuobodziaut, tad net minties negali buti apie tai, kad grisiu is cia be nuotykiu

Tai ka, nuvaziavau pas Julyte i darba, pasidejau savo lagamina, o pati iskeliavau Stambulo gatveliu slifuot. Kol uzsiropsciau i statu kalneli, tai lasiniai, pajute toki paniekinima, pradejo tirpt, o plauciai primine, kad reiktu baigt man viena karta su tais rukymais. Senstu, jomajo, nes tokia pompa gavau, kad maniau, jog paskutinioji artinasi

Blogiausia, kad Lietuvoj dar turiu nesutvarkytu reikalu, tad turiu palaikyt rysi su kolegomis ir taip toliau... nesiplesim... tai tenka kazkiek laiko ir inetrneto kavinese pasedet. Cia jau pat nuobodziausia keliones dalis.

O linksmiausia ta, kad 8 vakaro viename bare prasidejo hospitalitieciu susitikimas. Kazkuri laika Stambule gyvenusi vokietaite ruosesi skrydziui i gimtaja salele, tad si proga ir buvo pagrindine svesti. susirinko klubo nariai turkai, dar buvo vokieciu, amerikieciu, olande, suomis... zodziu, visas internacionalas. Apie puse dvylikos prisiminiau, kad reiktu vaziuot miegot, nes i Azijos puse ne taip jau ir paprasta nakti nusibelst. Kai parodziau Turkijos hospitalitieciui lapeli su Julijos rastu ismargintu adresu, jis tik nusijuoke ir asake, kad sia nakti miegosiu pas ji. Esa nuvaziuot dar nuvaziuosiu i ta rajona, bet gabala vis tiek teks trenktis su taksu, o taksistas, pamates riebia blondine is karto supras, kad si nevietine ir visaip ten finansiskai mane nuskriaus.

Linksminames toliau. Pilvo sokiai kratesi visais pavidalais Nepulsiu girtis, bet as ten geriausiai variau, nes tam turiu visus reikalingus duomenis taip kad lasiakai ir i jokius normalius stanikus netelpantys burbulai kartais gali tapt ir dideliu privalumu

po vidurnakcio atsipeikejo tas turkas, kuris turejo pas save priimt gyvent. prisimines, kad siandien turiu but Turkijoj, sunerimes parase, kodel as vis dar ne pas ji. Kaip as galiu but pas ji, jei toooks tusas vyksta Tai emiau as ji ir pakvieciau. o jis eme ir atejo apie antra valanda nakties. ir koks buvo siurprizas, kai paaiskejo, kad ne as, o jis sveria 105 kg (ugis jo apie 180).

Nezinau, kiek mes ten tu klubu apejom, bet veiksmas aprimo tik ketvirta ryto. Kad maza nepasirodytu, dar uzejom i kazkokia valgykla vistienos sriubos pavalgyt Nu super, isivaizduokite, valgyt duoda visa para ir ko tik sirdis geidzia

Taip ir praejo pirmoji diena, nemiegojau lygiai para ir viena valanda. Tad praparpiau iki pirmos ir toliau isejau Stambulo gatviu slifuot. Si vakara astunta esu pakviesta i Balkananatolia night. Iejimas ir maistas kainuos 20 liru (apie 40 litu uz salotas ir karsta patiekala, dar ir rakes duos). Va teip va

Tuoj nusprogsiu is juoko Jau valanda zvengiu pati is saves, kaip nevisprote kokia Nezinau, ka tie turkai galvoja, betapnike kaip blusos kokie.

O viskas buvo ir yra taip. Siandien nusprendziau vaziuot i Bursa. Su vienu hospitalitieciu sutarem, kad jis pabus mano gidu. Apgyvendinti pas save negali, bet surado man toki vidutinio brangumo viesbuti, viskas tvarkoj, patikrinau, toks tikrai yra. Bet reikalas tas, kad jis tik si vakara baigia darba ir bus laisvas nuo astuntos vakaro. O as nusprendziau, kad Stambule man jau per salta ir isvariau i Bursa. Ai, galvoju, kas bus tas bus, vis tiek ka nors sugalvosiu, kaip nors prasuksiu nenuobodziai ta diena.

Taciau neivertinau to, kad ta Bursa ko gero kaip kokie du Vilniai. Isleido mane autiku stoty, didziulej tokioj, o ji yra priemiestyje.Stoviu kaip durnele ir nezinau, i kokia puse pasiduoti. Klausineju vienos mergos, kitos, nei viena angliskai nemoka. Jaunu padoriai atrodanciu bicu, na, tokiais siek tiek intelekto trenktais veidais nesimato... Viskas, trainiojuosi ir juokiuosi. Zvengiau zvengiau, kol pamaciau viena jauna vaikinuka, kuriam tiesiog ant kaktos buvo parasyta, kad moka angliskai. Paklausiau, kaip iki centro nuvairuot. Viska paaiskino, isedau i autobusa ir atvaziavau i ta centra issisiepus iki ausu. Mane jau autobuse nuziurejo toks jaunas turkiukas, baisus kaip trecias atominis karas, angliskai ne bum bum. Seke is paskos kaip seselis, kazko klausinejo, bet labai abejoju ar turkiskai, greiciausiai kazkaip maisytai, o gal is viso kurdiskai. Siaubas, galvoju. kaip cia man jo dabar atsikratyti. Bet mintys nors ir baisios galvoj sukasi, vis tiek issisiepus vaikstau, nes nezinau nei kur esu, nei kur tas viesbutis, o telefonas issikroves.

Pamaciau jauna sipatiska panele su portfeliuku. Aha, galvoju, sita tai tiksliai angliskai mokes. Ir nusekiau paskui ja. Tiksliau, su ja, nes uzkalbinau. Jinai parode man interneto kavine, tai bandysiu paziuret per google, ka cia tokio naudingo nuveikti. Nes sake man, kad Bursa labai grazus istorinis miestas. Turiu tuo tiketi, nes kol kas tai, ka maciau, kosmara, o ne istorini grozi primena.

Vakar nieko nerasiau, nes buvau nusikalusi kaip arklys. Atsibudau tik apie pirma nakties, o paskui toki 50-meti dede melziau. Tiksliau, jis pats, kaip ta stirna man uz viska mokejo, nes pasiulymo moketi uz viska perpus neprieme. Viskas butu gerai, jei ne vienas didziulis skirtumas - jis inteligentas tikraja sia zodzio prasme, o as nuo zagres Kaip jis su manimi nepavargo, neisivaizduoju, nes as is nuobodulio vos nenusprogau