Grįžome ir mes iš kelionės po Austriją, aplankėme tuos pačius taškus kaip ir daugelis

beje sutikti tautiečiai 6 berods kartus - prie 5 fingers platformos paplepėjom su šeimyna, lichtenšteino tarpeklyje pasisveikinom trumpai su kita šeimyna, Zalzburge laive paplepėjom su lietuviška kompanija, Kaprune prasilenkiau su lietuvišku espace su vėliavėlėm ant veidrodžių (

), alpine reservoirs stovėjo lietuviška toyota avensis, Zell am See visas autobusas turistų

Tai štai, maršrutas:
1. (26 diena, Antr): Kaunas (3 ryto) Wien
2. (27 diena, Treč): Wien
3. (28 diena, Ketv): Wien Hallstatt (5 fingers) Salzburg
4. (29 diena, Penkt): Salzburg
5. (30 diena, Šešt): Salzburg Werfen Liechtensteinklamm Zell am see, Kaprun
6. (31 diena, Sekm): Zell am see, Kaprun
7. (1 diena, Pirm): Zell am see Krimml - Grossgloknerstrasse
8. (2 diena, Antr): Zell am see PL
9. (3 diena, Treč): PL Kaunas (5 ryto)
Manau, kad pasitisino mano taktika atvažiuoti į miestą vakare, pailsėjus ryte kibti į turistavimą, tada dar vieną naktį ten pat pernakvoti, tada lėkti į kitą miestą, pakeliui aplankant reikalingus objektus, ir vėl vakare aktvykti į viešbutį kitam mieste.
Išjudėjom 3 ryto iš Kauno, pačiu piko metu buvom Varšuvoj

bet kažkaip gan greitokai pavyko ją prašokti, spaudžiam dugną link Austrijos ir 5 valandą vakaro atsirandam Vienoj viešbutyje (vėlgi pats piko metas). Plačiau apie kelionę per Lenkiją - pabaigoj aprašymo
Taigi Viena: standartiškai apvaikščiotas miestas, nukeliauta į Prater atrakcionus, užsikelta apžvalgos ratu, eiti į didžiąją sūpynę pritrūko ūpo

Kenčia kojos
Hallstatt: 5 fingers platforma, kopinėjimas po kalnus, parašiutininkų stebėjimas. Matomumas šiaip sau, plaukdavo debesiukai. Puikus vaizdelis, labai patiko. Kenčia kojos
Salzburg: pasikėlimas Untersbergbahn ant kalno - vaizdo mažai, nes buvo juodas debesis užėjęs, tai šiek tiek pakopinėjom ir leidomės; toliau Hellbrun, ten buvo gėris, gidas buvo tikras santechnikas, kad buvo - supras

; Mirabelės sodai; pilis - išvaikščiota nuo A iki Z; toliau trynėmės po centrą šen bei ten; vakare dar išplaukėm su laivu Salsach upe. Kojos kenčia labai. Beje viešbutis buvo kelios minutės iki pilies, liuks vaizdas. Tik kad gavome kambarį su dviaukšte lova - kitokio nebeturėjo
Werfen: ledo urvai ir 1100 laiptelių - gėris. Kopimas iki jų irgi. Užvažiavimas iki aikštelės - prakaitą išmušantis. Beje, ten tokia drėgmė tarsi ore tvyrojo, keistas reiškinys, lyg ir nelyja, bet esi šlapias. Patiko WC uoloje. Mirtis kojoms
Liechtensteinklamm - čia irgi su įspūdžiais viskas aišku
Zell am See: man asmeniškai čia labiausiai patiko, visas Hohe Tauern National Park - (y). Apsistojom pensione su vaizdu į ežerą ir į Shmitten kalną, šalia tekėjo sraunus kalnų upelis, prieš namą kitas kalnas su besiganačiom karvėm ir avim - čia tai poilsis.
Taigi sekantį rytą neišlipam iš lovų - kojos sumedėjusios. Krypuodami sėdam ir iškart lekiam į Kapruną - ant Kitzsteinhorn, kėlėmės į 3029m aukštį, čiupinėjom sniegą, vaikščiojom naujai įrengtoj ekspozicijoj kalno viduje, žiūrėjom trumpą filmuką. Vėsoka
Skubam į Alpine Reservoirs šiek tiek į pietus nuo Kapruno ir nuo Kitzsteinhorn. Ten procesas toks, kad pastatai automobilį aikštelėjė, tada su autobusu užveža iki keltuvo tokio keisto (keris beje gali kelti ir pačius autobusus), keltuvas užkelia aukštyn, ten dar vienas autobusas veža ant užtvankų viršaus prie suformuotų ežerų. Ką galima pasakyti, vairuotojai - profai. Keliukas vos lengvai mašinai, ar 6 tuneliai... Viršuje vaizdas įspūdingas, žalsvai mėlynas vanduo, žali kalnai, sniegas vietomis. Išsitraukėmė sausainių ir kirtome tokiame fone gėrėdamiesi. Bet labai ilgai negaištame, skubame toliau į Zell am See, nes norim spėti į Zeller See cruise.
Taigi kažkaip sudėtingai vos randame kur sustoti, paskui vos išsprendžiame uždavinį su aparatu, kuris išduoda parkavimo korteles. Pagaliau einame į prieplauką, ramiai laukiam laivo. Tik staiga kad pradėjo žmonės eiti iš visų kampų, susirinko minia

Sudvejojom ar tilpsim, bet visgi sulipom į laivą, plaukiam, valgom ledus, mėgaujamės vaizdu - aplink kalnai, kuriuose ką tik buvom ir apskritai tik fantastiški vaizdai. Po kruiso judame link laikinų namų. Kojos liko kažkur kalnuose... Užtat vakarieniaujame sėdėdami savo kambario balkone, su paveiksliukiniu vaizdu
Sekančią dieną vėl neišlipimas iš lovų, mankšta ir lėkimas link Grossgloknerio kelio. Pakeliui pakeistas planas, padaryta išvada, kad vakare kojos jau ir taip nebeneš, o dar lauks kopimas į Krimml krioklius. Taigi, judame link krioklių, Grossgloknerį atidedam vakarui (laikas parodė, kad sprendimas gausiai pasiteisino). Prie krioklių orelis puikus, nors aplink Zell am See nebuvo labai giedra. Beje pastebėjimas iš krioklių stovėjimo aikštelės - mus išdūrė toks seniokas (paskui ta vieta tiesiog buvo praminta "p***** senio aikštele"), mes tik prisiartinom prie pačios pirmos, toliausiai nuo krioklių esančios aištelės, tas seniokas šoko ant kelio su geltona liemenė ir griežtai mojo važiuoti į jo aikštelę, na mes ir nuvažiavom... Žiūriu ten stovi vien užsieničiai tokie ne į temą - latviai, mes, vengrai, dar kažkokie.. Sakau, čia kažkas ne taip. Einam link krioklių. Ten dar kelios aikštelės, jau gerokai arčiau krioklių, pačioj artimiausioj susistatę austrai, vokiečiai...

Na nesvarbu iš tiesų, tik kad kojos buvo jautrios vaikščiojimo tematikai. Na bet užkopėm iki 2,5 krioklio maždaug, būtume užkopę, bet suskaičiavom, kad su laiku bus prastai, nes reikia ne tik užkopti, bet paskui dar ir nulipti (kas beje yra sunkiau, bent man taip pasirodė). Leidžiamės. Kojos ašaroja
Grįžtame į Zell am See, keliamės į Shmittenhohe. Pagrindinis keltuvas neveikia, keliamės su dviems kitais. Dar tenka šiek tiek kopti iki pagrindinės stoties. Man ten labai patiko, galima kopinėti iki begalybės, vaizdas nerealus, jeigu giedra diena, o tokia ir buvo. Zeller See apačioje, pats kaimelis, visi didieji kalnai, priešingoje pusėje vėl kalnai... Ir vėl parašiutininkai šokinėjantys į bedugnę

Leidžiamės žemyn, vykstam į visos kelionės finišą - prie Grossgloknerio viršukalnės (3798m), nors ten ant kalno būtų galima sėdėti savaitę.
Kelias tai toks kaip čia pasakius, nelabai patyrusiems ir baikštiems vairuotojams gal ir reikėtų pasvarstyti, ar tikrai to reikia. Nors kita vertus antrame kelio gale visada budi evakuatoriai, prie manęs kaip tik krovėsi naują Toyotą ant savęs

Buvo neramu dar ir dėl automobilio, ar nepradės kaisti, ar stabdžiai atlaikys, ar sankaba nepasvils, nes tokių egzempliorių mačiau. Pamenu sustojau vienoj iš begalybės tu poilsio stotelių, tai įkalnė atrodo ne tokia ir didelė, bet pajudėti iš vietos buvo truputį reikalų

Įspūdžių ir adrenalino daug dar ir dėl vaizdo aplink, kai akys nori žiūrėti visur aplink, bet bijo atsiplėšti nuo kelio. Kelias įveiktas, Grossglokneris pamatytas visu gražumu, nes kai tik atvažiazom, pasitraukė visi debesys, o kai įšvažiavom - vėl apsiniaukė

Pavalgėm sumuštinių prieš Grossgloknerį sėdėdami, ir patraukėm atgal Zell am See link - laukė paskutinė nakvynė gerajam pensione, o rytoj iš ryto - kelias namo.
Apie kelionė per Lenkiją tai nėra čia per daug ką ir rašyti, maniau kad patys baisiausi keiksmažodžiai jau yra primiršti, pasirodo ne... Į priekį važiuojant įklimpom 8 kelyje už Varšuvos, ten gal koks 80km ištisinis kelio remontas, su tokias mastais ir tokiais tempais jie tą remontą baigs turbūt kai jau automobilių nebebus. Grįžtant galvojau sugudrausiu ir prašoksiu 7 keliu, ten irgi ne pyragai, kaims ant kaimo, už kaimo miestas, už miesto kaims, o už kaimo miestelis, ir taip atrodo begalybę kilometrų... Kaip ta šalis taip kūrėsi, kad milijonas kaimų mažų vienas paskui kitą... Na bet nuo miesto Radom padėtis pasitaisė, vis dažniau įšokdavau į magistralę (tik kad trumpam

) o vėliau jau prasidėjo normalus autobahnas iki pat Varšuvos. Varšuvoj pasipildom bakus ir skrandžius, spaudžiam namų link ir 5 ryto įsukam į namų kiemą Kaune
Gal šiek tiek faktų:
Transportas - '01 metų Volvo V70 TDI, respectas jai, per tokias apkrovas (Grosgoknerio kelias ir Austrijos autobahnas su savo trečia juosta

) net lemputė neperdegė;
Nuvažiuota - 3455km;
Vidutinės kuro sąnaudos - 5,62l/100km, apskaičiuota tiksliai. Įvertinant vėlgi atitinkamus jau minėtus kelius, prijungtus 3 prietaisus į 12V lizdą ir kondicionierių - puikesnis nei puikus rezultatas;
kuro kaina - PL1: 1,32EUR, AT: 1,38EUR, PL2:1,32EUR, LT:1,24EUR
keliautojai - 2vnt, vairuotojas - 1vnt
finansai - išleista 4500lt absoliučiai viską įskaičiavus
Ekonomija:
buvo atlikti namų darbai ir Zalcburge nuspręsta įsigyti Salzburg card už 25EUR, taigi visi Zalcburge aplankyti objektai papildomai nekainavo, taip pat ir naudojimasis viešuoju transportu. Dar geresnis atvejis buvo su Zell am See regionu. Yra tam tikras sąrašas viešbučių (pensionų, zimmerių ir pan.), kuriuose apsistojus nemokamai duoda Zell am See - Kaprun Summer Card, o tai yra absoliutus gėris, nekainavo niekas, išskyrus važiavimą Grogloknerio keliu, ir tas pats su nuolaida. Palyginimui, pasikėlimas į Kitzsteinhorn kainuoja apie 30EUR berods, užtvankos apie 10EUR, laivas 10EUR, Shmittenhohe apie 20EUR ir t.t. Žinoma, buvo atrinktas pensionas būtent iš to sąrašo

nuotraukų yra čia:
http://public.fotki....ija-2011-08-03/