Ko išmokote iš savo vyro?

mano vyras daug daugiau kazko ismoko is manes, nei as is jo.. suku galva ir nerandu bruozu ar dalyku, kuriuos jis mane butu ismokes ar, kuriuos as pati is jo buciau peremusi..as blogu bruozu is kitu neimu o kadangi as kur kas geresne, tai is manes ir mokomasi

ismokau jippiije zaisti poola

Mes abu vienas is kito daug ismokom.Bent as is savo vyro ismokau tam tikrose situacijose patyleti,tiksliau palaikyti liezuvi uz dantu.

Manau kad is jo ismokau pasitiketi zmonemis, suzinojeu daug apie bmw nes jis pats bmw manijakas dar ir dbr kartais mokina kaip vaziuoti masina, nors nekiek neklausau
Supratau kad reikia saugoti savo antra puse labiau negu labai ir t.t

Šiuo klausimu mes - puiki pora :-) Iš vienos pusės žvelgiant, esame totalios priešingybės, o iš kitos - visiškai vienodi. taigi turime ir kuo papildyti, ir kuo atitikti vienas kitą

Ko iš jo išmokau? Jis man padeda formuotis stiprų ideologinį, idėjinį pagrindą. Realiai augau turėdama idėjų, turėdama tikslus ir idealus, bet niekada nebuvau pasiryžusi už juos kovoti. Jis atėjo į areną su itin stipriais įsitikinimais to, kas yra gerai/blogai, teisinga/klaidinga, siektina/smerktina etc. Ir kas svarbiausia, ne tik garsiai eskaluoja, bet ir sąžiningai gina tai, kuo tiki, tai kas yra jam, mums svarbu. Iš jo to mokausi. Stengiuosi. Tikiuosi, pavyksta. Gal ne viskas, bet... žingsnis po žingsnio, pakankamai pastangų, noras tobulėti ir viskas bus įmanoma!

Jis iš manęs, manau, pramoko punktualumo, savotiško atskaitingumo/atsakingumo prieš kitus žmones. dėl to dažnai pasipykstame :-) Nes man atrodo, pvz, itin svarbu pranešti žmonėms, jei vėluoju. O jis vis sako, kad na... nesigauna :-) kad jei gautųsi pranešti, susiplanuoti, susivokti, kad vėluos, tai tada iš viso nevėluotų, nes... na, taip gaunasi :-) o aš esu gal net per daug punktuali, todėl pairzuliuoju dėl to, bet dabar žiūriu, kad vis mažiau. irgi mokausi :-D

Planavimo kažkokio dar bandau pramokyti, kad neužgriūtų po to dešimtys pažadėtų darbų vienu metu :-) Aš jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be dienyno (darbo knygos ar kaip jin ten besivadintų :-) ), jam kol kas dar jin neprilipo, nes jei prisimena įsirašyti, tai pamiršta pasižiūrėti arba palieka kur nors tą kalendorių :-D bet vis tiek smagu žiūrėti kaip stengiasi žmogus :-)

Mokomės ir keičiame savo mitybos įpročius. Aš per savo visas dietas, kurias keičia persirijimai ir po to vėl alinančios dietos baigiau susigadinti skrandį, oi, kaip per ankstyvoje jaunystėje... o jis gyveno bene vien saldumynais ir koldūnais, žuvies piršteliais :-) bei Coca-cola! tai dabar keičiam palaipsniui vienas kitą, prižiūrim :-)

Anksčiau buvau tik grožinės literatūros manjakė, dabar, žinoma, ne vien dėl jo įtakos, o dėl to, kad ir subrendau, buvo laikas nuo romanų peršokti prie kur kas rimtesnės literatūros :-)

kadangi jis kompiuterastas, tai labai daug ko iš jo išmokau informatikoje - įgijau bene esminius darbo kompiuteriu įgūdžius iš jo. Ir jis sukėlė susidomėjimą šiomis technologijomis, toli gražu ne universitetas su nuobodžiais dėstytojais ir nevertinga informacija :-) O aš jį mokau vairuoti :-P Nes mūsų "šeimoje" aš ta boba už vairo :-D

Jis mane moko ne taip jautriai į viską reaguoti, protu dažniau, o ne jausmais
vadovautis.

Žinau, kad jis padės man tada, kai bus sunkiausia, o aš esu visada pasiruošusi jį paremti ir soti petys į petį tada, kai labiausiai reikės artimo žmogaus! (apie tai kaip tik šiandien blog'e rašiau http://zhucka.net/ir...a_taves/catid/3 )

Vat taip mes ir gyvename ;-)

vos ne idealai

:-D oi, ne, ne idealai, o tiesiog mylintys ir bandantys suprasti žmogeliukai ;-) o idealo siekti juk nesmerktina ir net sveikintina mano požiūriu

Teko pamirsti rukalus ir uz ka jam dekosiu visa gyvenima , jis ir dabar mane moko buti optimiste , nes esu ziauri realiste

Ismokau buti kantresne, neuzsiplieksti taip staigiai, pimiau pagalvoti, o po to padaryti ko anksciau nesugebedavau

Dziaugiuosi, kad budama su juo palengva keiciu savo blogus iprocius, kuriu seniai norejau atsikratyti meciau rukyti

daug ko išmokau, blogų ir gerų savybių įgyjau būdama kartu su juo

bet vertingiausia yra tai kad išmokau būt laiminga čia ir dabar

Va, ta pati norejau pasakyti ir as.
O siaip tai mano vyras mane ismoke diplomatiskumo bendraujant su zmonem,dar galiu sakyti, kad jis man padejo atsirinkti kas yra kas sitam gyvenime.Atvere akis, kad aplinkui mane buvo tikrai ne draugai, o zmones kurie manimi tik naudojosi...Primoke buti atidzia renkantis su kuo bendrauti,na va, ka reiskia mano vyro gyvenimiska patirtis Del to as jam esu super dekinga.
Is manes jis ismoko buti ir nebijoti buti mazu vaiku,neslepti savo emociju,jaustis laisvai

Išmokau kartais pasakyti tiesą,kad ir nemalonią į akis,o kartais palaikyti liežuvį