Sveikos vėl,
Prieš gerus porą mėnesių klausiau čia patarimo, ar verta kreiptis į specialistus įtariant vaiko kalbos raidos sutrikimą. Jei gerai pamenu, dauguma patarė kreiptis į PPT, tą ir padarėm. Taigi, referuoju, apsilankėme pas logopedę bei neurologę, gavome pažymą, jog vaikui nustatytas vidutinis kalbos raidos sulėtėjimas bei nežymi dizartrija. Kyla klausimas ir ką man dabar su ta pažyma daryti? Žinau, galime užsirašyti į logopedinį darželį - tą ir padarysime bet tai iš esmės situacijos nepakeis, nes ten eilėje nemažai vaikučių laukia. Taip pat nuo rudens galbūt sūnus pradės lankyti lietuvių darželį, kuriame dirba logopedė (dėl šito dar nesame apsisprendę); bet vėlgi, kitų mamyčių patirtis leidžia spėti, kad ji greičiausiai visą savo dėmesį skirs priešmokyklinukams. Kas dar? Neurologė minėjo, jog galėtume palankyti logopedo užsiėmimus poliklinikoje. Pernai vasarą bandėm lankyti, šnypštas gavosi; gal pabandyti vėl su kita specialiste (visgi ir vaikas auga, tampa labiau kontaktiškas)
Žodžiu, jei kas patartų, kuo dar ši pažyma mums gali būt naudinga, labai dėkinga būčiau
Dėl pačios PPT. Nežinau, gerai tai ar blogai, bet neatitiko mano lūkesčių. Kažkaip tikėjausi, kad tenykštės specialistės turi daugiau priemonių ir asmeninių įgūdžių vaikui prakalbinti. Kad galės bent apytiksliai nusakyti, dėl ko tokios problemos kyla (gal mes šeimoje kažką ne taip darome, ką būtų nesunku pakeisti, gal kalbos aparato ypatybės tam turi įtakos ar dar kažkas). O gavau pasipiktinimą, kaip čia aš, girdi, tikėjausi du kiškius sykiu nušauti vaikas namie kalba lietuviškai, o leidome į rusų grupę (kai pasakiau, jog su medžiokle ta nesusiję niekaip, o tiesiog leidome, kur tuo metu sutiko priimti, kiek atlyžo). Čia pats pirmas dalykas, kurį išgirdau ir kurį paskui labai kartojo bei akcentavo. Na ir šiaip daug kas keista ir nepritaikyta pasirodė pvz. neurologė paprašė vaiko nusimauti kelnes (džentelmenui prieš damą
tiesiog šičia, be ne jokios pertvarėlės ar širmos, kuri sukeltų regimybę, kad taip ir turi būti, tai normalu tam tikroje situacijoje ir yra tam pritaikyta vieta) ir basam pasivaikščioti grindimis ( kur ką tik jis su batais iš lauko atėjo). Dar kažkodėl įsivaizdavau, kad logopedo kabinete bus žaislų (gal kad taip poliklinikoje buvau mačiusi) jų tebuvo kelios vienodos kaladėlės ir pliušinis ančiukas (aišku, kalbėjom su vaiku apie gėles, ponios megztinį, nuotrauką ant sienos, na bet
)
Ir galiausiai, išvados. Kai skaičiau pirmą kartą, pabandžiau atsiriboti, tarsi ne apie mano vaiką būtų rašoma. Ir iš to, kas ten parašyta, pirmas įspūdis (laabai subjektyvus, bet ir giluminis toks, lyg teksto dvasia) buvo - tarsi vertinamo vaiko tėvai neprižiūri, nesikalba su juo, netaisyklingai kalba namie. Nežinau, ar tai dėl visų tų būdvardžių gausybės (skurdus, silpnas, nepakankamas ir pan.), ar čia kažkas daugiau
Na ir šiaip, specialistų darbo negalėčiau vertinti, bet tokius paprastus keistumus pastebėjau. Pvz., parašyta išvadose nepakankamai žino daržovių pavadinimų, o vaikas poniai išvardino visus parodytus (iškart įspėjau, kad jis morkas vadina agurkais, o agurkus morkomis, bet taip jau visados
). Tiesa, dar klausinėjo kelis kartus, o kur aš tas pažymas nešiu, kodėl man jų reikia; sakiau, kad iš esmės ne dėl popieriuko atėjau (bene kažką didelio su tom pažymom galima padaryti
gal hadronų kolaiderį paleisti), tai vienintelis jų patarimas, kurį gavau vos pasisveikinusi, būtų keisti daržą.
Toks tai buvo mūsų žygis; nežinau, čia mes pirmyn ar atgal paėjome. Bet vis kažkokia nauja patirtis ir medžiaga pamąstymams.
P.S. Ir dar, ačiū
naitui už kadaise įdėtą ištrauką apie logopedą iš filmo По семейным обстоятельствам
Kažkaip nebuvom jo matę, ir tiek prisijuokėm su MB.
niekas nesibaigia. viskas turi tęsinį.
ir duria pirstu i raugintus agurkus 
maniskis ta pati darydavo 
pabendravus man praejo noras kalbeti, ka jau ten vaikui vykdyti nurodymus.
