QUOTE(katilina @ 2010 11 07, 16:41)
Eliss, nereikia pykt, jei kas pasakė, kad knyga labai saldi, kai ji tokia ir yra.

Nors mėgstu rimtas knygas, bet visada po jų užsinoriu ko nors lengvo, linksmo arba saldaus (su knygom kaip ir su maistu- svarbiausia, kad to saldumo būtų su saiku). Tikrai nesijaučiu prasčiau, jei skaitau Madame ar Capuccino serijos knygas (ar ką nors panašaus), nes ir iš jų nemažai gerų dalykų gaunu.
Ir ne kiekvienas meilės romanas yra saldus iki begalybės, yra ir normalesnių. Juk neprivaloma knygos skaityti nuo A iki Z. Galima kas nepatinka, praleisti. Turime tokią teisę.
QUOTE(muminukas @ 2010 11 07, 17:24)
Papildyta:
...
ir šiaip labai daug žmonių, dirbančių įtemptą protinį darbą, laisvalaikiu skaito lengvo turinio knygas - detektyvus, meilės romanus ir pan.
Ačiū už supratimą ir palaikymą
QUOTE(sphinx @ 2010 11 07, 17:31)
Labas (dar kol kas) dienas
Kalbant į temą, buvo ir man toks laikotarpis, kai skaičiau vien visokius meilės romanus. Tiesiog tuo metu nesinorėjo nieko rimto - galva neveikė. Be to, tokios knygos kartais labai gerai padeda, kai nori apie nieką negalvoti. Bet tai tikrai ne tokia literatūra, iš kurios sužinosi kažką naujo (nebent "įdomius" autorių sugalvotus apibūdinimus

). Išliekamosios vertės - minimumas tiek kultūroje, tiek ir galvoje. Šiuo metu tokios literatūros nepasigendu - ir be jų turiu daug knygų, kurias norisi perskaityti
Na kad neduoda vertės, tai sutinku, bet užtat su tokiom knygom nepavargsti, atsipalaiduoji. Ir ne kiekvienas meilės romanas yra saldus iki begalybės, yra ir normalesnių. Juk neprivaloma knygos skaityti nuo A iki Z. Galima kas nepatinka, praleisti. Turime tokią teisę.
QUOTE(Ingėnas @ 2010 11 07, 18:44)
Sveikos dar kartą
Pritariu

Aš manau, kuo labiau galvelė įtempta darbe ir moksluose, tuo mažiau tuo metu norisi sudėtingų labai intelektualių ir susikaupimo itin reikalaujančių kūrinių. Tokiems kūriniams reikia susikaupti ir atsidėti. Pati aš biškį tam pritingiu
QUOTE(sphinx @ 2010 11 07, 19:18)
Aš tai irgi galvojau, ar nepradėčiau iš proto kraustytis taip visai viena. Nors jis juk radio stotelę turėjo, tai turėjo ryšį su žmonėmis

Šiaip vienatvės nesibaidau, bet su žmonėmis vistiek bendrauti reikia
Apie kokią knygą kalbat?
P.S. Tiesa, ir man labai patiko skaityti meet'o įspūdžius