Stephenie Meyer "Saulėlydis "
Tikrai nebūčiau skaičiusi šios knygos, jeigu ne 100psl lažybos. Kurias, deja pralaimėjau, nes knygą perskaičiau visą. Dar skaitydama galvojau, jau kaip pilsiu atsiliepime, kad maža nepasirodys. Paskaitydavau dalį ir norėdavos užsirašyti, jog nepamirščiau, visus "neigiamus" dalykus. Tačiau šiąnakt, kai užbaigiau knygą, buvo minčių net nieko nerašyt. Ne dėl to, kad knyga pradėjo patikt. Jau po 35pls sakiau mesiu ją, nutraukiu lažybas, nes toks savęs kankinimas tikrai nevertas knygos. Ir SS skundžiaus, ir pati erzinaus. Bet perskaičius 100psl supratau, kad noriu skaityt toliau. Ir dėl to, kad norėjau paskaityt apie vampyrus, kurių pradžioje nebuvo, ir galiausiai buvo gaila, tiek perskaičius, palikti graužtuką.
Pati autorė knygą įvardina kaip
"įtemptą romantinę siaubo komediją". Sutikčiau su vienu žodžiu - komedija, na gal dar šiek tiek romantiška.
Pirma knygos pusė skaitėsi labai nuobodžiai ir neįdomiai. Niekaip negalėdavau susikaupti ir įdėmiai skaityti. Kai kuriuos puslapius skaitydavau po tris kartus, nes vis nukrypdavo mintys. Tai apie Ingėną užsigalvoju, kaip minėjau, tai apie kitas knygas, ką veiksiu rytoj ir pan. O kartą, net sugebėjau užsižaisti su savo kate, kad tik vėliau pastebėjau, jog laikau rankoje knygą ir skaitau.
Elementarūs sakiniai, paprasta jų struktūra, aštuntokės lygio rašymo stilius. Jeigu reiktų vienu žodžiu apibūdinti knygą, tai pasakyčiau
"primityvi" . Sudėtingiausias žodis knygoje spėju buvo Edvardo pavardė - Kalenas. Aišku nesakau, kad reikia rašyti vien aukštom materijom, nu bet toks jau skurdus žodynas tikrai nustebino mane.
Labiausiai nepatikęs knygoje veikėjas buvo Bela. Kadangi mačiau filmą, tai skaitant ir iškildavo tos merginos veidas su pavėpusia lūpa. Vietomis ji priminė tas merginas iš holivudinių filmų
alia "Mokyklos nevykėlė". Kai atsiranda naujokė, šiek tiek vėpla, ką nors prisidirba, kažkas jos nemėgsta, pereina "kliūčių ruožą" ir kaip prizą gauna šauniausią mokyklos vaikiną. Erzino mane jos seilėjimasis, nelogiški poelgiai, veiksmai.
Neįtiko manęs visai jų meilė, tokia
pritempta , netikra, kitaip sakant "iš reikalo". Ypač po prieš tai mano skaitytos "Moters šviesa", tai banaliau nieko dar nesu skaičiusi. Apskritai knygoje gana daug stereotipinių klišių. Kad ir jų hormoniškai paaugliška meilė, kuri turi ištverti visus sunkumus. Kas be ko bandoma pažymėti ją tragizmo antspaudu. Iš serijos "aš tave labai myliu, bet negaliu, o noriu, bet sunku valdyt instinktus" (suprask, galiu per daug įsismaginti

ir įkasti tau). Taip, taip čia jums ne pažastis su plunksnom kutent, daug rimčiau.
Silpniausia pasirodė pirma knygos pusė, dar jeigu ir antra tokia būtų buvusi, tai atsiliepimas skambėtų ne taip. Visiškas skaitalas, nieko ypatingo joje neradau. Galbūt dėl to, kad nemėgstu vampyrų, ir tos vietos su jais man buvo tik juokingos. Ypač scena mokyklos valgykloje, kai Bela, tradicinė amerikietė, valgo picą, kažkur Coca Cola paminėta ir klausia Edvardo: O ką tu labiausiai mėgsti valgyt?. Aš tai pumas atsako jis. Galvojau išvirsiu iš lovos nuo juoko.
Jeigu šios knygos nebūtų perskaičiuosi pusę Lietuvos, ir klaustų manęs rekomendacijų. Tai siūlyčiau ją perskaitysi paaugliams iki 15 metų, tiems, kam dar aktuali mokyklinė meilė ir tais atvejais, kai labai, labai pavargau darbe ir nenoriu nieko mąstyt tik kažko lengvo ir elementaraus. Kitais atvejais, negaiškite laiko. Skiriu šiai knygai 2, vieną už tai, kad perskaičiau, kitą, kad sugebėjo mane prajuokinti. Ypač Belos tėvas, kai maišydavo Edvardo vardą: Kas toks? Edvinas?
Beje, matėt šios knygos ir filmų parodiją "Vampires suck"? Tai pažiūrėkit, labai taikli parodija

Gaila, kad knygos nelaimėjau, nes sugaišto laiko gaila