QUOTE(Besishypsanti @ 2010 11 13, 00:35)
Jus gal konkreciai klausima parasykit su kuriuo nesusitvakot, padesim
oi aciu:
tipo neatsakyta i 5,6 klausimus:
1. Ar A valstybė turi teisę atsisakyti svarstyti materialinės reparacijos klausimą tol, kol jai nebus sugrąžinti kareiviai?
2. Ar kreipusis B valstybei Tarptautinis Teisingumo Teismas turės teisę spręsti šį ginčą tarp valstybių? Kokiomis sąlygomis?
o atsakymas butu toks, ar as jau nebesuprantu nieko:
5. Ar A valstybė turi teisę atsisakyti svarstyti materialinės reparacijos klausimą tol, kol jai nebus sugrąžinti kareiviai?
Kiekvienoje teisės sistemoje yra normų, kurios nustato, kad tam tikroms išimtinėms aplinkybėms esant išoriškai panaši į pažeidimą veiklą vis dėlto nėra kvalifikuojama teisės pažeidimu. Atleidimas nuo atsakomybės subjekto pareigos pašalinti dėl padaryto teisės pažeidimo, kurio pagrindu kyla atsakomybė, iškilusias žalingas pasekmes panaikinimas.
Tarptautinėje teisėje išskiriamos dvi aplinkybių, pašalinančių valstybės atsakomybę, kategorijos:
1) Aplinkybės, kurios rodo, kad valstybė pasinaudojo savo subjektyvia teise nevykdyti tam tikro tarptautinio įsipareigojimo.
2) Aplinkybės, kurios liudija, kad valstybės elgesys buvo priverstinis.
Pirmosios kategorijos aplinkybėms yra priskiriama:
- sutikimas (pvz. viena valstybė leidžia kitai valstybei pervežti per savo teritoriją ginkluotąsias pajėgas),
- savigyna kiekviena valstybė turi teisę apsiginti nuo ginkluoto užpuolimo,
- atsakomųjų priemonių taikymas valstybė gali imtis atsakomųjų priemonių prieš valstybę, pažeidusią jos teises. Teisė taikyti atsakomąsias priemones gali atsirasti ir iš Saugumo Tarybos ar Generalinės Asamblėjos rezoliucijos.
Antrosios kategorijos apllinkybės yra šios:
- nenumatytas įvykis (pvz. situacija, kai dėl prietaisų gedimo vienos valstybės karinis lėktuvas pažeidžia kitos valstybės sieną),
- nenugalima jėga (force majeure) yra visų teisinių sistemų bendra kategorija, pagrįsta tuo, kad teisė negali reikalauti neįmanomų dalykų, Force majeure nenumatytos, nenugalimos ir neišvengiamos išorinio pasaulio aplinkybės: stichinės nelaimės, epidemijos, ginkluoti konfliktai ir pan.
- nelaimė aplinkybė, būdinga tik tarptautinei teisei. Tai situacija, kai siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę, pažeidžiama valstybės siena.
Pabrėžtina, kad net ir esant tam tikroms minėtoms aplinkybėms, galimi reikalavimai suteikti kompensaciją už padarytą žalą, nors tokioms aplinkybėms esant pats valstybės elgesys būtų teisėtas.
Paminėtina, kad prie aplinkybių, pašalinančių valstybės atsakomybę, taip pat priskiriama kaltė pačios nukentėjusios valstybės.
Tarptautinis Teisingumo Teismo 1997 m. rugsėjo 25d. sprendime Gabcikovo-Nagymaros Project byloje pažymėjo, kad reparacija būtina, kiek ji įmanoma, nes reikia pašalinti visas neteisėtų veiksmų pasekmes ir atkurti situaciją, kuri tikrai būtų egzistavusi, jei šie veiksmai nebūtų buvę įvykdyti.
Jei valstybė A spręstų materialinės reparacijos klausimą ir atlygintų valstybei B patirtą materialinę, moralinę žalą, tuomet valstybė B privalėtų gražinti kareivius jų valstybei.
Remiantis išdėtytu, manau, kad valstybė A gali atsisakyti ir turi tokią teisę, atidėti materialinės reparacijos klausimą, kol nebus grąžinti kariai.
6. Ar kreipusis B valstybei Tarptautinis Teisingumo Teismas turės teisę spręsti šį ginčą tarp valstybių? Kokiomis sąlygomis?
JTO chartijos 33 straipsnyje numatyta, jog :
Šalys bet kurį ginčą, kuriam užtrukus gali kilti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, pirmiausia turi strengtis išspręsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, teismo sprendimu, ir kreipdamasi į regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitarimais, bei kitomis jų nuožiūra pasirinktomis taikiomis priemonėmis.
Kadangi abi valstybes yra JTO narės, bet kuri iš šių valstybių gali kreptis į Tarpautinį Teisingumo Teismą, net jei jos nebūtų teismo statuto narėmis.
Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas 36 str. reglamentuoja:
Valstybės, šio statuto narės, gali bet kuriuo metu pareikšti, kad jos pripažįsta, be specialaus dėl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalomąją jurisdikciją sprendžiant visus teisinius ginčus su bet kuria kita valstybe, prisiėmusią tokį pat įsipareigojimą, dėl:
1) Tarptautinės sutarties aiškinimo;
2) Bet kurio tarptautinės teisės klausimo;
3) Kokio nors fakto, kuris jeigu būtų ištirtas, būtų laikomas tarptautinio įsipareigojimo pažeidimu;
4) Reparacijų už tarptautinio įsipareigojimo pažeidimą dydžio.
Minėto satatuto 40 straipsnis numato, jog bylos teisme keliamos atitinkamais atvejais arba pranešant apie specialų susitarimą, arba Teismo Sekretoriui pateikiant adresuotą rašytinį prašymą. Abiem atvejais turi būti nurodytas ginčo dalykas bei šalys.