QUOTE(zuza @ 2008 02 20, 20:51)
sorry, pasikartosiu

manau tam žmogui būtų geriau, jeigu jūs juo nesibaisėtumėt, negailėtumėt iš tolo, o skatintumėte jo savarankiškumą, savigarbą ir pan. O jo ex žmona darė meškos paslaugą jam, jei rūpinuosi juo kaip vaiku

Matyt visiškai užgniaužė žmogaus iniciatyvą ir padarė iš jo nieko negebantį
Aš nelabai suprantu, ko konkrečiai jis negali padaryti be kito pagalbos? Ar tas žmogus labai senas, ar palūžęs dvasiškai, ar kas? Ar jis protezuojasi? Parašykit man į AŽ, gal galėsiu tam žmogui padėti su info.
Tarkim, mano sūnus neturi abiejų kojų ir abiejų rankų pirštų. Taip jau atsitiko, kad gimęs sveikas, būdamas dvejų metukų prarado galūnes dėl baisios ligos. Bet jis labai daug gali. Mes jam tik padedam užsimauti ant kojyčių protezus, o jau visa kita jis savarankiškai pats daro. Lanko mokyklą, rašo, piešia, konstruoja, protauja, rengiasi, valgo, prausiasi... Baleto nešoka, bet pakankamai normaliai vaikšto. Jei įdomu, smulkiau pažiūrėkit čia,
ką jis GALI
Taigi nereikia įsivaizduoti, kad neįgalus žmogus yra kažoks apgailėtinas vargšas, kuris negali savim pasirūpint. Čia tik stereotipinis ir dažnai labai neteisingas įsivaizdavimas. Patikėkit manim, esu mačiusi daugybę "neįgaliųjų", kurie yra kur kas įgalesni už "fiziškai sveikuosius"
Jis nera toks artimas man,kad ji gerai pazinociau.Tiesiog pazystamas.Jam 38 metai,turi proteza,bet jo nenesioja kazkodel.Depresuoja del to,geria,taip,manau,jis paluzes dvasiskai.Jis siaip viska daro pats,tokius paprastus namu ruosos darbus.Bet ar tai mes galime lygint su sveiku zmogum?Cia temos klausimas,"kaip reaguojat i vyra invalida".Tai ir atsakysiu,as neturiu nieko pries juos,neatskiriu ju,man bendraut su jais ta negalia netrukdo.Bet va teketi nenoreciau.
Papildyta:
QUOTE(Maidenana @ 2008 02 21, 11:51)
Turejau partneri be kojos. Su koja as jo nepazinojau dar. Nu ir kas? Niekas netrukde nei myletis, nei bendrauti. nejauciau kazkokio diskomforto. Tik man labai gaila budavo, kai jam skaudedavo. Ir ilgai negalejo vaikshchiuoti. Bet tai absoliuchiai netrukde. Tiesiog buvo butent toks gyvenimo ritmas, koks buvo priimtinas mums abiems esant tokiai situacijai. Visiskai normaliai bendravom. beje, gerbeju turejo nerealiai....
Papildyta:
o sakyk, tfu tfu tfu, jeigu ishteketum uzh visiskai sveiko zmogaus, pragyventumete N metu, o po to bac - ir nelaime. Ar paliktum ji vardan kito sveiko, ar liktum jam zmona?
Ko lauktum is vyro, jei pati (neduok Dieve) taptum neigali?
Jau rasiau apie tai.Jei atsitiktu tai mano mylimam zmogui,kuris buvo sveikas,as ji lygiai taip pat myleciau ir gerbciau.
Jei pati tapciau neigali,negaliu dabar pasakyti,nes turbut reikia su tuo susidurti,kad zinotum atsakyma.Bet mane ,manau,tai labai palauztu,nezinau iki ko tai galetu privesti.Ir vyro nelaikyciau.Leisciau jam gyvent toliau ,normalu ,pilnaverti gyvenima.Be manes...Nenoreciau kazkam buti nasta...