QUOTE(Trizniuke @ 2010 12 08, 17:48)
labas vakaras
jungiuosi i issilietjimo skyreli
skaitau ir galvoju ech visoms kaip sunku kaip ir daugumos is cia jauciuosi ir as...
taigi niekur daugiau issilieti as negaliu todel cia mano vienintelis sansas buti suprasta ir isklausyta
pries pastojima jauciausi taip pat o dabar laukiuosi nuo savo vyro. vienintelis dziaugsmas man kad zinau jog galesiu geguze isvysti savo mazyli.
su vyru nuoaltos konfliktuojam jau nebesnekam ilgai nuosirdizia nebesnekam, jis priklausomas nuo draugu o as turiu tupeti namie o jis tuo metu vazineja pas draugus kol dabar lietuvoje, toliau isvykstame i uzsieni kita savaite. ten dabar gyvename kol susitaupysime, taigi ciuozia man stogas jau seniai, nuo vien to musu salto bendravimo barniu. pasisneketi neina. nedirbu, o pinigu negaunu ir neduoda, myliu beprotiskai bet gyvent negaliu, alimes nebejauciu jau seniai.. vis dazniau galvoju kad gyvenuimas be manes daug geresnis ir kaip man jo nebetesti,.. apsurdas galbut bet savijautos negaliu pakeisti... negaliu pradeti gyventi gyvenimo kuris man teiktu laimes dziaugsmo,, galbut del krizes.. kad nezinau kaip man uzsidirbti pinigu, juk laukiuosi o mielai dirbciau viska kad tik galeciau uzsidirbti manau man to siuo metu uztektu. darbo.. kad prasimanyciau pinigeliu tuomet irodyciau sau kad as galiu nebijoti likti viena ir vyras pamatytu kad nesu beviltiska nes jis mane tikina kad as be jo esu niekas... bet zinau kad galiu tik nezinau kaip... ech rutina pykimaisi mintys laimes nera, sedziu vaikstau ir vel tas pats nera sanso pakovoti uz savo ir mazylio gyvenima...

jungiuosi i issilietjimo skyreli

skaitau ir galvoju ech visoms kaip sunku kaip ir daugumos is cia jauciuosi ir as...

taigi niekur daugiau issilieti as negaliu todel cia mano vienintelis sansas buti suprasta ir isklausyta

pries pastojima jauciausi taip pat o dabar laukiuosi nuo savo vyro. vienintelis dziaugsmas man kad zinau jog galesiu geguze isvysti savo mazyli.
su vyru nuoaltos konfliktuojam jau nebesnekam ilgai nuosirdizia nebesnekam, jis priklausomas nuo draugu o as turiu tupeti namie o jis tuo metu vazineja pas draugus kol dabar lietuvoje, toliau isvykstame i uzsieni kita savaite. ten dabar gyvename kol susitaupysime, taigi ciuozia man stogas jau seniai, nuo vien to musu salto bendravimo barniu. pasisneketi neina. nedirbu, o pinigu negaunu ir neduoda, myliu beprotiskai bet gyvent negaliu, alimes nebejauciu jau seniai.. vis dazniau galvoju kad gyvenuimas be manes daug geresnis ir kaip man jo nebetesti,.. apsurdas galbut bet savijautos negaliu pakeisti... negaliu pradeti gyventi gyvenimo kuris man teiktu laimes dziaugsmo,, galbut del krizes.. kad nezinau kaip man uzsidirbti pinigu, juk laukiuosi o mielai dirbciau viska kad tik galeciau uzsidirbti manau man to siuo metu uztektu. darbo.. kad prasimanyciau pinigeliu tuomet irodyciau sau kad as galiu nebijoti likti viena ir vyras pamatytu kad nesu beviltiska nes jis mane tikina kad as be jo esu niekas... bet zinau kad galiu tik nezinau kaip... ech rutina pykimaisi mintys laimes nera, sedziu vaikstau ir vel tas pats nera sanso pakovoti uz savo ir mazylio gyvenima...
Sveika, labai gerai, kad issipasakojot savo istorija. Zinokit, kad tikrai ne viena esat








