Atejau ir as, vis noredavau parasyti cia, bet, vis neiseidavo..
Man liudna..As pavargau nuo visko,atrodo,mano gyvenime,visiskas balaganas,viskas lyg taip,bet ir ne taip,kaip turetu buti
Man 21 metai, turiu dukryte metuku,ir 5 menesiuku, drauga, su kuriuo 4 metai esam..Jis,labai geras, seima mylintis zmogus, gyvename ne LT,o UK, gal prie mano vidines dabartines busenos,prisideje ir tas,kad as su mazaja namuose,dirba tik draugas, miestelis mazas,nelabai ka nuveiksi, ir man taip liudna pasidaro - noretusi pasikalbet su mama,apsikabint ja, paprasciausiai paklausti,kaip sekasi,aplankyti drauges,mokytis,uzsiimti megiama veikla, gilint zinias,ten, toje srityje,kas mane domina..O as esu kaip ir apribota nuo to, nes cia ne LT, ir ,nzn,as negaliu pamirst ir neprsisimint to,kaip gyvenau LT, o atvykus i UK,esi kaip imetamas i ta katila, ir ieskaisi vietos po saule,kovoji uz save,nes nera tevu salia,pas kuriuos gali atvaziuoti,pabuti,priimi sprendimus tik pasitardamas su paciu savim ir su tuo,ka artimo turi cia..bet ir su draugu..pamenu kai susipazinom,o kaip,kartais bendraujam dabar,tas toks yra irzlumas,itampa,vaziuosiu atostogu pusei metu i LT,gal kai pabusima atskirai ,pailsesim,viskas vel bus gerai,gal mes pavargom nuo pastovaus galvojimo,problemu sprendimo ir pan. Nes daug nervu daug bedeliu buvo.Kartais buna atsisedu, uzsiziuriu i viena taska, ir viskas... ;/ bet kartu suprantu ir ta,kad turiu seima,grazia, kurioje mane myli,ir laukia, dukryte, kuri man yra viskas, mano zmogus taip pat, tikiu,kad viskas bus gerai,tikiu,kad jai labai noresiu ,sukonkretinsiu savo planus,ir pasieksiu to ko noriu,visgi, grazus gyvenimas,svajoniu ,noru ,tikslu isipildymas,turi buti siekiamybe,sviesa,kuri traukia i prieki,bet,kartais man taip, liudna pasidaro nes balaganas galvoje,viskas susimaise