Išsiliejimo skyrelis 3

#193
QUOTE(Desire*~> @ 2011 01 09, 19:08)
Jaučiuosi kažkokia sudirgusi. Nesuprantu kas darosi. Nei iš šio nei iš to supykstu. Tiesiog būnu pikta, atgrasi, šalta, viskas man kliūna, viskas man negerai. Ankščiau niekad taip nebūdavo.  g.gif


atsiprašau už komentarą, bet gal tau PMS 4u.gif
Atsakyti
#194
QUOTE(kosiute @ 2011 01 09, 20:44)
atsiprašau už komentarą, bet gal tau PMS 4u.gif


ne, ir dar tikrai ne laikas smile.gif kaip tik tuo laiku su nuotaikom viskas gerai būna biggrin.gif
Atsakyti
#195
O aš susirgau depresija... Visą laiką iki šiol sveika buvau, net gripu tik vieną kartą tesirgusi, lėkiau per gyvenimą su vėjeliu. Viskas man buvo įdomu ir sekėsi viskas. O dabar jaučiuosi lyg būčiau numirus ar tos senosios manęs gal net nebuvo. Dažnai iš niekur nieko norisi numirt, pastoviai liūdna ir niekam nėra motyvacijos, daug žliumbiu. Pradėjau gydytis ir tikėjausi greito pagerėjimo, tačiau nepaisant gydytojos pastangų, mums vis nesiseka pritaikyt man tinkamo gydymo ir tas taip laukiamas pagerėjimas vis neateina. Kas blogiausia, liga sutapo su nauju mano karjeros etapu, pradėjimu dirbt naujame kolektyve. Visi mano, kad aš tokia nevykėlė iš prigimties, nes dėl ligos man dabar viskas baisu: bijau paklaust ko nežinau, kalbu tyliu balsu, humoro jausmas kažkur nugaravęs, bijau imtis naujų užduočių, nes atrodo kad nieko nesugebu. Man tai be galo sunku, nes visą gyvenimą buvau įpratus būti lydere, būti giriama. O dabar jaučiu, kad kolegos formuojasi apie mane neigiamą nuomonę.
Apie mano ligą žino tik mb ir mano psichiatrė. Nežinau kur išsibarstė visi draugai, gal kad ir pati nelabai sugebėjau palaikyt kontakto su jais pastaruoju metu. Tai mb iš esmės vienintelis mane kasdien išklauso, bet matau, kad ir jam sunku. Bandau kuo ilgiau sulaikyt neigiamas emocijas, kol nei iš šio nei iš to imu ir pratrūkstu raudot.
Žodžiu, dabar man bloga ir taip baisu, kad nepagerės, kad gali kartotis ateityje. Iš dalies bijau, kad net ir sm bendruomenė gali mane pasmerkt, nes sirgti psichikos ligomis pas mus Lietuvoje garbės nedaro.
Atsakyti
#196
Suprantu tave gerai, manau, kad padėtų pora apsilankymų pas psichologą.
Kad viskas bus gerai, gali ir netikėti, vis viena bus. Žinok, kad viskas yra laikina, praeinama. Aš nerimo priepuolius, depresija vis periodiškai patiriu kas pusantrų, du metus. Išgyvenu ir išgyvensiu.
Dėl tuo metu (sergant depresija) sutinkamų naujų žmonių tikrai nelabai malonu, bet svarbiausia neprarasti pasitikėjimo savimi ir mokėti atskirti, kur TU esi iš tikrųjų, o kur tavo DEPRESIJA. Pasakyk sau "Aš gi žinau, kokia aš iš tikro esu, ir aš nesu nevykėlė, šis jausmas laikinas". Tiesiog pasakyk, turėtų nors kiek padėti smile.gif
Atsakyti
#197
QUOTE(kosiute @ 2011 01 08, 20:34)
suprantu,kad truksta zodziu sioje situacijoje..mano drauge,pasake,kad ji serga veziu man,kai mums buvo 19m.po dvieju metu kovos ji mire..ir dabar jau antri metai jos nebera..




kaip gaila sad.gif
o aš irgi niekaip neprisiverčiu jai paskambinti, žinau, kad nepasakysiu nieko paguodžiančio. nemoku apsimetinėti, slėpti savo jausmų... nemaniau, kad jos nelaimė taip palies ir mane. dažnai pagalvoju apie jos dukrytę, tarp mūsų vaikų skirtumas tik mėnuo. pradedu jos situacijoje įsivaizduoti save...
Atsakyti
#198
QUOTE(Desire*~> @ 2011 01 09, 19:46)
ne, ir dar tikrai ne laikas  smile.gif kaip tik tuo laiku su nuotaikom viskas gerai būna  biggrin.gif


nes man panasi nuotaika buna savaite iki menstruaciju blush2.gif
Papildyta:
QUOTE(2*2 @ 2011 01 10, 01:22)
kaip gaila sad.gif
o aš irgi niekaip neprisiverčiu jai paskambinti, žinau, kad nepasakysiu nieko paguodžiančio. nemoku apsimetinėti, slėpti savo jausmų... nemaniau, kad jos nelaimė taip palies ir mane. dažnai pagalvoju apie jos dukrytę, tarp mūsų vaikų skirtumas tik mėnuo. pradedu jos situacijoje įsivaizduoti save...


mano nuomone, reikia elgtis naturaliai lg ir nieko kitokio nera ivyke, ispradziu as taip elgiausi su savo drauge,atrodo padedavo,nes jie nekaip jauciasi,kai mes su jais imame elgtis kitaip nei su sveikaisiais..nors ji ir nori apie tai kalbeti, bet jai tai naturalu poamazu tai tampa, tik is pradziu kol susitaiko tada buna sunku..ai,net nezinau...ka cia noreju pasakyti,kazkaip labai daug jausmu ir emociju prisiminus, tuos isgyvenimus apie savo drauge...jei grisciau i ta situacija nezinau kaip elhciausi...bet kad stengciausi,kuo dazniau palaikyti rysi tai tikrai...
O apie tai,kad save isivaizduoji jos situacijoje,tai as irgi taip darau...dabar turiu maza dukryte ir vis pagalvoju,kad jai net enspejau pasakyti apie tai,kad laukiuosi, nes is pradziu slepiau nuo visu,kol dar kelios savaites,buvo,o kai jau norejau visiems pranesti, ji mire cray.gif Bet dabar as ant saves radusi,menkiausi gumbeli imu panikuoti ir stresuoti ir tuoj lekiu pas gydytoja ax.gif
Atsakyti
#199
Nesitikiu niekieno pagalbos ar paramos, noriu išsikalbėti. Labai įžeidžiau žmogų, kuris man padėjo, noriu jo atsiprašyti,bet jis nenori su manim kalbėti.
Atsakyti
#200
Maarit - oiiii, koks durnas jausmas. Viena iš tų akimirkų, kai žūtbūt reikia atsukti laiką atgal. cool.gif Pažįstu tą jausmą. Suprantu jus.

O mane baigia pribaigti veido problemos. Dermatitas. Alergijos. Jau pamiršau ką reiškia nubusti su veidu, kuris neteikia skausmo ir estetiškai atrodo... Liūdna. Labai. Jau nebesinori nei linksmybių, nei teatrų, susitikimų su senais draugais. Niekoooo. unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Tobsita: 14 sausio 2011 - 19:58
#201
Kaip norėtūsi pasukti laiką atgal, bet deja tai neįmanoma. Ištartų žodžių nesugražinsi. Dabar bandau surasti žodžius, kuriais galėčiau jo atsiprašyti. Bet jis net į mano SMS neatsako. Ką jam parašyti, kad išklausytų mano atsiprašymą.
Atsakyti
#202
QUOTE(Maarit @ 2011 01 14, 21:33)
Kaip norėtūsi pasukti laiką atgal, bet deja tai neįmanoma. Ištartų žodžių nesugražinsi. Dabar bandau surasti žodžius, kuriais galėčiau jo atsiprašyti. Bet jis net į mano SMS neatsako. Ką jam parašyti, kad išklausytų mano atsiprašymą.

pabandyk duot jam siek tiek laiko, suprantu, kad sunku labai sirdy, bet duok jam atvest siek tiek ir po kiek laiko, kai jis jau gales ramiau i viska reaguot, pabandyk vel su juo pasikalbet. dazniausiai, kad praejus tam tikram laikui ir pyktis atlegsta, ir i viska reaguojama adekvaciau ax.gif
Atsakyti
#203
Uzkniso juodai. Egzaminai ir durnos mintys. Kodel as negaliu tiesiog dziaugtis, hrrrr blink.gif

Neeee, atrodo, dar reikia iaudrinti vaizduote iki "pilnos" laimes doh.gif
Atsakyti
#204
Papildyta:
[quote=Mamertina,2011 01 06, 01:19]Apie stiprias moteris:
jos keliasi anksti rytais,ir verda kavą,
jos tyliai šypsosi
dar miegantiems,
jos vaikšto dideliais žingsniais,ir kalba kartais garsiai,
o kartais garsiai tyli,
bet visada žino,ir sako, ką galvoja
arba galvoja ką tyli
jos kartais būna nepagaunamos,nesuvaldomos,nesutramdomos
jos žino, yra stiprios,
net jei būna sudaigstytos ir susiūtos,netirpstančiais siūlais
prie pilkų lietingų dienų,prie saulės,prie mezginiuotų užuolaidų,
jos žino, kad viskas
užgyja,užgyja...
jos stiprios moterys
dienose be kojų,ir apakusiose naktyse
jos stiprios moterys,
nes nemėgsta analgino,
ir geria beprotiškai juodą kavą,
nes yra mirusios jau bent keturis kartus..
nes jos stiprios,kai būna silpnos
[/quot

Labai labai labai graziai issakyta wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nerami Dūšelė: 17 sausio 2011 - 02:03