Skiriamės ir tai vyksta mano iniciatyva, nes pavargau per 12 metų tiek, kad buvimas vienoje erdvėje erzino iki samonės netekimo. Galvoje sukosi, ir vis tebesisuka 3 ar 4 neištikimybės, alkoholizmas, skandalai, žeminimas ir t.t. Stengiausi viską padaryti, kad tik šeima būtų išsaugota, atleidau neištikimybes, parsivedžiau namo,buvau kartu, kai "gydėmės" nuo alkoholio, bet tikriausiai išsekau ir nustojus daryti elementarius dalykus, šeima iširo.
Kadangi turim 4 metų mergytę, tai noriu klausti mamų, kurios gal būt susidūrė su panašia problema. Dabar dalinamės vaiku kas antrą dieną, nes jis iš tų tėvų, kuriems rūpi vaikas. Tačiau vieną naktį pas mane, kitą pas jį - toks vaiko dalinimosi modelis tikrai neguodžia. Suprantu, kad laiką su vaiku dalintis reikės 50/50, bet gal kurios turi patirties, ką pasiūlyt tėčiui, kažką optimalesnio ir priimtinesnio. Mano nuomone, vaikas turėtų gyventi su vienu iš tėvų, o su kitu susitikinėti ir praleisti laiką. Ar tai jau labai pasenę? O kaip dėl oficialių skyrybų? Ar teismas, priteisdamas vaiką pvz. mamai nustato kur vaikas miega ir kiek val tėvas turi per pvz mėn būti su vaiku?
Būčiau dėkinga už pasiūlymus..
O kitoms, kurios šią akimirką verkia, pasakysiu - Nei vienas nevertas Jūsų ašarų, o tie kurie verti, niekada neleistų Jums pravirkti.
Taip kad susidėliokit taškus ant i, nusišypsokit ir eikit į gyvenimą papais į priekį.
