sudužusios svajonės x

na merginos,man atrodo kad jau pasiekiau dugna.daugiau kur krist nebera.vakar vyko musu ko gero paskutinis gincas.jis pasake kad mes niekad nebusim kartu kad ir jis nebutu su ana.ja myli,ji irgi ji myli.kaip as jo tipo nepaleidziu,juk jei jis myli ana ir ji susirastu kita ir butu laiminga jis ja paleistu ir linketu jai laimes.o as jam pasakiau kad vadinasi mazai myli.mano drauge irgi sako ta pati,jei myli.negali taip paleisti,misija neimanoma dar po to likti gerais draugais,juk to nori tik jie.as noriu visai kito/irgi misija neimanoma.bet po sios nakties supratau viena/daugiau nebebus nieko.visikas stilis.jis po musu pokalbio supyko,pats pasiule anai su manim pasneketi,tad as ir pasakiau kas ir kaip man atrodo/teisybe.ji atrodo nekvaila.vyras mane apkaltino kad griaunu jo gyvenima.o mano tai jis nepasibodejo sugriauti.isdryso pasakyt kad jo nemylejau niekada....sakau tai tu manes niekada nemylejai,nes kai myli myli visoki zmogu.buna vyrai myli net palaida moteri,stengiasi ja islaikyt ,laksto paskui ja.myli.o cia buk istikima,rupinkis seima ir iseina kad be reikalo.plius jis man dar pasake kad per mazai dirbau....nedirbau kai laukiausi pirmo,iki 8 men kol auginau.paskui nedirbau tik nuo 8 menesio nestumo su antru iki 9men,.aisku paskui buvo laikotarpis kai nepavykdavo gauti pastovesnio darbo.bet tam buvo trugdziai del vaiku ,nes kur juos padeti jei darbas pamaininis,ir jis kol darbe ka reikejo vaikus vienus palikti.tokie akibrokstai man padejo susivokti kad jis norejo kad as buciau masina,moteris,meiluze,motina,valytoja ,aukle/o jei negaliu yra daug tokiu,su kuriomis kaip jis isireiske,seksas su ja buvo ohoho,dar ir dabar megaujuosi....na po tokiu kalbu manau man bus lengviau ji isspirt uz duru.gaila vaiku.siandien vyresnelis kai tevas isejo paklause/o tetis tikrai sugrys.ziauru.zmogus kaip ir buvo toks pats tik kazkas is vidaus visai kitas,svetimas,storaskuris,be jokiu skrupulu.sako tu per mazai manim rupinaisi,o as jam o kaip tu manim rupinaisi,gryzdavai is darbo,as irgi tik tu sesdavai prie kompo,o as valgyt daryt isskalbt,vaikus suziuret,tuo metu mazasis buvo dar metu neturejo.klyke kazko puse valandos,niekaip negalejau nuraminti/net neatejo pasiziuret,toks jausmas kad ne jo vaikas butu.aisku po tokiu maloniu dalyku man nesinorejo but jo moterimi.o jis vis siuto.ir jei as visa tai atleidau jam,jis man negali atleist,nors buvo pats kaltas,kad per retai buvau moteris.kad pykdavomes,o kurioj seimoj to nebuna.lengviausiai viska ismest lauk.turiu laiko ,noro jau nebera....isedamas su koja mane tipo pazadino kad pasakytu kad iseina....kaip gerai ,ar ne po 12 bendro gyvenimo metu....
as pradesiu nuo ryt nauja gyvenima be jo.ir bus teisingiausia.nes su tokiu elgesiu ,kaip jis su manim pasielge,kaip paniekino/jis nevertas jokio mano gailescio nei pagalbos.tegu eina kur nori.tegul susiranda kur jam geriau

1. jis visiškai teisus, mylėti žmogų galima ir tada kai jis išeina. jei myli -norėsi kad jis būtų laimingas. nebūtinai su tavimi
2. siūlyčiau susirinkti paskutinius savigarbos likučius , sukrauti jo daiktus ir palinkėti jam laimės.. jei jis drįsta pasakoti kaip ir su kuo jam buvo gera lovoje- komentarų turbūt nereikia?
3. norint mylėti žmogų, reikia jį gerbti.. kaip manote ar jus dabar galima gerbti? susiimkite ir bent jau jam nesirodykite šitaip nusižeminusi, šliaužiojanti, absoliučiai be savigarbos..

Nuskambes nekaip,bet iseidamas vyras jums daro didele paslauga Jei ne jo apsisprendimas-jus ir toliau neskirtumet kas yra kas...
o kas del buities,darbu ir viso kito-cia tik priezastys iseiti ne be priezasties.. nulis visa tai.. a va kad myli ta-tai cia tiesa..
isgyvensit.. ne tai dar isgyvena zmones.. vaikai nelieka juk naslaiciai,o ir jums prasides naujas etapas

Nieko nedarau žinok... kodėl toks stereotipinis mąstymas, kad palieka tik vyrai, o moteris būtinai turi draskytis ir skambinėti? Ir dar ta beprotiška meilė ir neįsivaizduoju be jo gyvenimo fu Nei tu čia vienintelė tokia ir nemanyk, kad labai išskirtinė. Aš tiesiog pasakiau iš savo patirties, nes turėjau labai spalvingus santykius. Jei vyras nori tavęs, jis padarys viską, kad turėtų. O jei ne, tai leis paprastai išeiti. Manęs, kol mylėjo, nepaleido.

žinai kai pasieki dugną, tai reiškia,kad laikas nuo jo atsispirti ir kylti iš dugno jei tvirtai apsispręsi,tapsi ramesnė, nekamuos nerimas. Sėkmės tau didžiausios

Čia aš perkeltine prasme parašiau. Ir iš kitos - priešingos pusės. Tai aš jį palikau. Tai aš susirinkau daiktus ir išėjau, tai jis liko nesusipratęs, nes viskas buvo gerai, tai man užėjo baimės ir įsipareigojimų nenorėjimo priepuoliai. Kas yra meilė? Perskaičiau ne vieną straipsnį ta tema, tai buvo/yra meilė, na, viena iš meilės rūšių. Ar aš be jo negyvensiu? Nesąmonė. Per daug esu patyrus, esu pati už save atsakinga... Bet aš tik norėčiau su juo susitaikyti, pabandyti pažinti jį ir save geriau. Bet pati parašyti ar paskambinti nedrįstu, negaliu, neleidžia išdidumas ar kažkoks kitas biesas, bijau atstumimo. Jis taip pat nei skambina nei rašo. Ir jo vietoje aš elgčiausi taip pat.

O šiaip man truputį liūdną, nes savo buvusiam užvakar pasakiau, kad nebenoriu bendrauti, kad jis man negali duoti to, ko man reikia, o aš negaliu tai, ko jam reikia... ir protu suvokiu, kad viskas čia gerai ir teisingai, bet vis tiek toks švelnus liūdesys kankina. Nežinau, ar čia meilė, ar tai, kad šiaip norisi kažko artimo šalia. Tokia graži diena, taip norėčiau grįžti į tuos laikus, kai abu buvom įsimylėję, laimingi... Žinau, kad to nebesugrąžinsi, todėl ir nenoriu bendrauti su juo, bet vis tiek liūdna, nes norėčiau, kad toks žmogus būtų mano gyvenime, bet mes visada būtume daugiau nei draugai ir mažiau nei mylimieji, o tas man netinka... gaila... ir iš tikro aš norėčiau, kad manęs nepaleistų ir neleistų man išeiti iš jo gyvenimo, kad pasakytų, jog viskas bus gerai, va čia tikrai stereotipiška na, bet tikriausiai reikia žiūrėti į viską teigiamai. Tik tikiuosi, jog elgiuosi teisingai.
Papildyta:

Na aš suprantu tave, nes man kažkas panašaus buvo... bet vis tiek žinok esu įsitikinusi iki kaulų smegenų, jei rūpėtum - paskambintų, parašytų, ateitų. Man irgi neskambina dabar aišku mano čia kitokia situacija ir ne dėl to, kad jam išdidumas neleidžia ar kad gerbia mano prašymą nebendrauti, o dėl to, kad nenori.

aš tai irgi manau, kad jei žmogui rūpi, jis paskambins, parašys, galų gale paklaus kaip tu jautiesi priėmusi tokį sprendimą ar tiesiog pakalbės apie nieką..

Jei tu jam rūpi, jis paskambins. Jis man rūpi, bet aš jam neskambinu, paklausti, kaip jis jaučiasi paliktas.

Principu kova ir aisku naturali baime ir nenoras buti atstumtai paciai.. juk baisu butu paskambinus suzinoti kad jam viskas puiku ir jis ruosiasi i vakareli siandien va kas mus dazniausiai stabdo..
Bet niekas nedraudzia parasyti sms ir pasiteirauti "kaip tu?" per galva negausi..

karūnos per didelės dar pagalvos kad tau blogai ir kad gailiesi jei ir gailiesi taigi ne už ką neparodysi , geriau prisigersi ar sriūbausi kam nors ant peties koks jis niekšas ir TAU neparašo

tikriausiai taip ir yra. Na neprisigersiu, nesriūbausiu (mano draugė labiau sriūbauja, tad bent aš turiu išlaikyti ramybę mūsų namuose), bet giliai širdyje lauksiu toliau... Na gal parašysiu... ryt.