Iš viso to padariau išvadą, kad išsiskirti sunku yra mamoms, o ne vaikams.
Aš savo metukų žvirblį irgi pirmąkart palikau savaitei pas savo mamą, nes su vyru išvažiavom į kelionę. Tada pirmąsyk išsimiegojau 
O kai grįžau, sūnus nė kiek neatrodė pasiilgęs. tai dabar tenka jam pas senelius kas mėnesį ar du po savaitę pagyventi, tai pas vienus, tai pas kitus. Visi patenkinti ir jokių problemų. Svarb, kad ten kur lieka būtų saugi ir rami aplinka. Ir važiuokit sau ramiai į keliones, po jų tik dar labiau mylėsit žvirbliukus 
. Per ta laika atsigavom, issimiegojom, prisipildem ispudziu su kaupu. O ir sunelis nenuobodziavo su mociute. Pasiilgom jo be galo, visa kelia i Lietuva isivaizdavau kaip jis apsidziaugs mus pamates, kaip paimsiu ji ant ranku... O kai grizom vaikas musu nepazino ir net nenulipo nuo mociutes ranku... Va tada as jau apsiverkiau 
Bet po kokiu poros valandu jau pripazino ir tevelius 
. Nepaisant vaiko reakcijos as tikrai dziaugiuos, kad buvom isvaziave. Vaziuokit, moterytes, drasiau i keliones!!! Nu zinoma svarbiausia, kad paliktumet vaika zmonem, kuriais visiskai pasitikit, kad nebutu jokiu siurprizu... Sekmes!!!
Jau norėjau ir kelionės atsisakyti, sąžinė irgi pradėjo graužti, kad gal per mažas dar vaikas išsiskirti su mama Mano vyras irgi iš manęs šaipėsi, sakė ko tu čia stradalini ir pan. 
Nors močiutė vis paskambindavo pasakyti, kad viskas gerai.
.Galvoje viena mintis sukosi;KAD TIK...O mazyle ir be galo prisirises vaikas prie tevu 
be musu net neuzmiega
;
