QUOTE(Vitalija @ 2011 08 24, 20:52)
Dar nepataisiau, bet taip arba bent panašiai reikėtų pagal šią knygelę. Turbūt paliksiu kaip buvo.
Geriau įprastai nei keistai.
Bandysiu surimtėt
Dėl tos žuvies, tai daryčiau kaip AŠA siūlė, nes dabar išeina kaip
troškinta mėsa 
O dėl trapumo, tai aiškintis reikia, kas ten ir kaip
QUOTE
AŠOS nurodytos pavardės, atrodytų, turėtų įpareigoti rimtai vertinti leidinį. O ir 2010 m. leista.
Rimtai reikėtų vertinti nebent tada, jei ten būtų įrašas
Apsvarstė VLKK - to nėra ir tai daug pasako.
Man negaila - tegul ji leidžia tas knygas, bet ar ne tokių
kalbinykiųnuopelnas, kad žodis
kalbininkas mūsų visuomenėje jau tapęs keiksmažodžiu
QUOTE
Apie žuvieną gana plačiai 4 punkte rašoma, minint net teisės aktus ir konkrečius pavyzdžius.
VLKK apie žuvieną
QUOTE
Labai neišstudijavau knygelės, bet man kelia abejonių patarimas dėl žuvų vartojimo dgs.:
Įsidėmėtina. Nors šnekamojoje kalboje tradiciškai vartojama vienaskaita (žuvis), rašant valgiaraščiuose patiekalų <...> pavadinimus reikėtų laikytis vienodos sistemos ir vartoti daugiskaitą, o ne vienaskaitą.
Jei lėkštėj gulės viena žuvis, tai ar gali būti dgs.?
QUOTE
Nuo seno buvau įsitikinusi, kad turi būti vns. Taip rašyta VIII KP informaciniame biuletenyje: valgiaraščiuose tinka vienaskaita, o valgiaraščiuose atvirkščiai vienaskaita.
Tas biuletenis irgi nėra labai patikimas, nes ten sukrauta viskas, kas kur apie ką rašęs.