prisiminiau papildyt, kai mergyte baigiau naktimis žindyti pabundu geriau pailsėjus, nors keliuosi prie jos panešiot, pakalbint, bet kai nežindau tos energijos lieka daugiau
jau kuris laikas ji miega kitam kambary savo lovoje, bet eidavau jos ten pažindyt, rytais atsinešdavau į savo lovą, kad ramiau butu
dabar ji miega ramiai, buna atsikloja-pazizia, užkloju. ryte paimu pas save, kokia šeštą val, ji dar zirzena nianių, tai pakalbinu, paglostau, bet dar nerimsta, ieškau (užsidėjau net liemenėlę nakčiai, kad per miegus nesusigundyčiau duoti

)
Dabar Ugnė pati labau rupestingai neva žindo leliukus savo
dar vis klausia "kas cia?" ant krutu, bet jau nesakau, kad "nianiu" o tik "papsiai, pirma buvp pienuko, o dabar nera, nes Ugne jau didelė"