
Pasiguodziau dazelio aukletojai, kad nesileidzia i jokias kalbas, nereaguoja i gedinimus, ir i per telemimbam rodomus vaikucius, atiduodancius savo dundas.. Aukletoja, papasakojo apie pelyte, kuri atbega ir dunda issinesa, ir nunesa kitam mazam leliukui. Atrodo isklause, suprato. Grizom namo, aisku reikia jam dundos. Neduodu. Pasakoju apie pelyte. As ne toks autoritetas kaip aukletoja, uztat neklauso. Zviegia, rekia... Na siaip ne taip uzemiau zaidimais. Vakare vel rekimas, saukimas, spardymaisi ir panasiai. Neduodu. Uzmigo pavarges nuo rekimo. Pabudo paryciais, rekia. NEduodu, nors nervai jau nelaiko... Na ir dar viena diena tokio pat teroro. Trecia diena pats man pasakoja istorija apie ta pelyte, koks jis jau didelis, ir geras, nes mazam leliukui atidave dunda
