Paplotėlis, šienelis, Mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu ateik, mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų,
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.
Linksmų, šviesių, jaukių, šiltų švenčių!
