QUOTE(Luella @ 2011 03 19, 15:50)
Pavasaris. Užtat ir sunkiau. Čia kaip per Kalėdas...
Praeis viskas, tikrai.
Džiaugiuosi, šluotaplius, kad pasveikai
Pavasaris. Užtat ir sunkiau. Čia kaip per Kalėdas...
Praeis viskas, tikrai.
Džiaugiuosi, šluotaplius, kad pasveikai
QUOTE(sluotaplius @ 2011 03 20, 22:25)
o as jau galiu .tegul jis sau gyvena kaip tik nori,man visiskai dzin.isskyrus kad prisimintu kad yra 2 vaikai ir juos reikia islaikyti ir uzauginti.o del jo -man nei silta nei salta.pasveikau
.tegul jis sau gyvena kaip tik nori,man visiskai dzin.isskyrus kad prisimintu kad yra 2 vaikai ir juos reikia islaikyti ir uzauginti.o del jo -man nei silta nei salta.pasveikau 
su tuo ir sveikinu.. tikekimes "atkritimo" nebus 
Na va, atsirado ir naujokių. Trečia diena kaip viena, atrodo, kad einu iš proto. Fiziškai skauda. Ant tos kitos jau išliejau pyktį, truputį padėdavo tam kartui.
Gal galite dar parašyti visas sveikimo stadijas, kažkur buvo parašyta, bet nerandu. Nenorėčiau užsiciklint, ar dar blogiau susirgti depresija.
Gal galite dar parašyti visas sveikimo stadijas, kažkur buvo parašyta, bet nerandu. Nenorėčiau užsiciklint, ar dar blogiau susirgti depresija.
mano ex matyt pavasaris uzveike irgi, net skambino ir parase kad pasiilgo 
Ech, tas pavasaris ar koks kitas biesas 
toks baisulinis vienišumo jausmas užpuolė suprantu - tai laikina, et šiuo metu atrodo imčiau ir staugčiau. Paskaičiavau - beveik penki mėnesiai esu viena. Nesu šventoji, tad meilių-seilių buvo, bet niekas neprilipo, ir dabar gerbėją turiu, bet nesijaučiu laiminga. Mes nesam pora, tik karts nuo karto susitinkam o aš net ir nenoriu susiporuoti, nes vis dažniau pagalvoju apie ex, važiuodama mieste seku tokias pat mašinas, kaip jo siaubas, kai pagalvoji, ot mažvaikė kažkokia, suskydau visai. Tai prasidėjo visai neseniai - gal pora savaičių, bet man ta vienatvė nepatinka, nebegaliu ja mėgautis. Suskydau ir net nebegaliu savim rūpintis, kaip, kad anksčiau - tingiu dažytis, laikytis dietos, vėl valgau nesveiką maistą. Na tik sportuoju kasdien, bet ir tai jau malonumo nebeteikia, tiesiog įprotis tapo. Ryt išvažiuoju keliom dienom į užsienį, galvojau pasiruošimas kelionei atneš kažką teigiamo. Šūdo blyn va sėdžiu ir buku žvilgsniu spoksau į monitorių. Ir net nežinau ką vešiuosi o dar baisiau, kad žinau tik vos kelis dalykus tam mieste, išlipsiu iš lėktuvo ir...? Ir? Tikiuosi, kad tokia ekstremali nepasiruošta kelionė man bus spyris į šikną susiimti ir kažką keist.
toks baisulinis vienišumo jausmas užpuolė suprantu - tai laikina, et šiuo metu atrodo imčiau ir staugčiau. Paskaičiavau - beveik penki mėnesiai esu viena. Nesu šventoji, tad meilių-seilių buvo, bet niekas neprilipo, ir dabar gerbėją turiu, bet nesijaučiu laiminga. Mes nesam pora, tik karts nuo karto susitinkam o aš net ir nenoriu susiporuoti, nes vis dažniau pagalvoju apie ex, važiuodama mieste seku tokias pat mašinas, kaip jo siaubas, kai pagalvoji, ot mažvaikė kažkokia, suskydau visai. Tai prasidėjo visai neseniai - gal pora savaičių, bet man ta vienatvė nepatinka, nebegaliu ja mėgautis. Suskydau ir net nebegaliu savim rūpintis, kaip, kad anksčiau - tingiu dažytis, laikytis dietos, vėl valgau nesveiką maistą. Na tik sportuoju kasdien, bet ir tai jau malonumo nebeteikia, tiesiog įprotis tapo. Ryt išvažiuoju keliom dienom į užsienį, galvojau pasiruošimas kelionei atneš kažką teigiamo. Šūdo blyn va sėdžiu ir buku žvilgsniu spoksau į monitorių. Ir net nežinau ką vešiuosi o dar baisiau, kad žinau tik vos kelis dalykus tam mieste, išlipsiu iš lėktuvo ir...? Ir? Tikiuosi, kad tokia ekstremali nepasiruošta kelionė man bus spyris į šikną susiimti ir kažką keist.
QUOTE(aggree @ 2011 03 25, 13:07)
Ech, tas pavasaris ar koks kitas biesas toks baisulinis vienišumo jausmas užpuolė suprantu - tai laikina, et šiuo metu atrodo imčiau ir staugčiau. Paskaičiavau - beveik penki mėnesiai esu viena. Nesu šventoji, tad meilių-seilių buvo, bet niekas neprilipo, ir dabar gerbėją turiu, bet nesijaučiu laiminga. Mes nesam pora, tik karts nuo karto susitinkam o aš net ir nenoriu susiporuoti, nes vis dažniau pagalvoju apie ex, važiuodama mieste seku tokias pat mašinas, kaip jo siaubas, kai pagalvoji, ot mažvaikė kažkokia, suskydau visai. Tai prasidėjo visai neseniai - gal pora savaičių, bet man ta vienatvė nepatinka, nebegaliu ja mėgautis. Suskydau ir net nebegaliu savim rūpintis, kaip, kad anksčiau - tingiu dažytis, laikytis dietos, vėl valgau nesveiką maistą. Na tik sportuoju kasdien, bet ir tai jau malonumo nebeteikia, tiesiog įprotis tapo. Ryt išvažiuoju keliom dienom į užsienį, galvojau pasiruošimas kelionei atneš kažką teigiamo. Šūdo blyn va sėdžiu ir buku žvilgsniu spoksau į monitorių. Ir net nežinau ką vešiuosi o dar baisiau, kad žinau tik vos kelis dalykus tam mieste, išlipsiu iš lėktuvo ir...? Ir? Tikiuosi, kad tokia ekstremali nepasiruošta kelionė man bus spyris į šikną susiimti ir kažką keist.
toks baisulinis vienišumo jausmas užpuolė suprantu - tai laikina, et šiuo metu atrodo imčiau ir staugčiau. Paskaičiavau - beveik penki mėnesiai esu viena. Nesu šventoji, tad meilių-seilių buvo, bet niekas neprilipo, ir dabar gerbėją turiu, bet nesijaučiu laiminga. Mes nesam pora, tik karts nuo karto susitinkam o aš net ir nenoriu susiporuoti, nes vis dažniau pagalvoju apie ex, važiuodama mieste seku tokias pat mašinas, kaip jo siaubas, kai pagalvoji, ot mažvaikė kažkokia, suskydau visai. Tai prasidėjo visai neseniai - gal pora savaičių, bet man ta vienatvė nepatinka, nebegaliu ja mėgautis. Suskydau ir net nebegaliu savim rūpintis, kaip, kad anksčiau - tingiu dažytis, laikytis dietos, vėl valgau nesveiką maistą. Na tik sportuoju kasdien, bet ir tai jau malonumo nebeteikia, tiesiog įprotis tapo. Ryt išvažiuoju keliom dienom į užsienį, galvojau pasiruošimas kelionei atneš kažką teigiamo. Šūdo blyn va sėdžiu ir buku žvilgsniu spoksau į monitorių. Ir net nežinau ką vešiuosi o dar baisiau, kad žinau tik vos kelis dalykus tam mieste, išlipsiu iš lėktuvo ir...? Ir? Tikiuosi, kad tokia ekstremali nepasiruošta kelionė man bus spyris į šikną susiimti ir kažką keist.ir mane kažkokis š... apėmė..tas vienišumas...
bet nieko, pavasaris įsibėgės ir mes atsigausim...garantuoju...
QUOTE(savaitgale @ 2011 03 22, 14:28)
Na va, atsirado ir naujokių. Trečia diena kaip viena, atrodo, kad einu iš proto. Fiziškai skauda. Ant tos kitos jau išliejau pyktį, truputį padėdavo tam kartui.
Gal galite dar parašyti visas sveikimo stadijas, kažkur buvo parašyta, bet nerandu. Nenorėčiau užsiciklint, ar dar blogiau susirgti depresija.
Gal galite dar parašyti visas sveikimo stadijas, kažkur buvo parašyta, bet nerandu. Nenorėčiau užsiciklint, ar dar blogiau susirgti depresija.
As jungiuosi prie taves - man tas pats
Tik kalta ne kita, o meiles is jo puses nebera..
Ir aš jungiuosi Išsiskyrimas įvyko prieš kelias dienas. Kartu 8 metai, iš kurių pusantrų gyvenom kartu, buvom susižadėję... Vieną dieną po mano parodyto ne visiško pasitikėjimo juo, jis įsiaudrinęs pasakė, kad viskas baigta, įgrisau su savo charakteriu, kontrole ir pan. Sakė daugiau to nebenori ir baigiam visiem laikam. Prašiau atleisti, žadėjau pasikeisti, bet... Tada paklausiau, gal yra kita. Sako jei pasakysiu, ar išeisi. Atsakiau taip. Pasakė, kad yra. Išsikrausčiau iš jo, grįžau pas savo tėvus.
Po išsiskyrimo kelias dienas dar susirašydavom, nes aš bandžiau esminę priežastį išsiaiškinti iki galo. Jis sako, kad nustojo mane mylėt. Nurimęs pats paaiškino, kad išsiskyrėm tikrai ne dėl kitos (bendriem mūsų draugam sakė tą patį), o dėl mano elgesio. Su ta kita bendrauja tik kaip su pažįstama, kartu dirbo kurį laiką, kiek žinau tai gavęs laisvę vistiek su ja nesusitikinėja. Kalbėjau su ja pačia, tai ir jis ir ji patvirtino, kad nieko rimto tarp jų nėra ir nebuvo, ji gal ir norėtų būt su juo, bet kaip supratau jis nieko negalvoja su ja, nes nori tik laisvės.
Kadangi vis bandžiau išsiaiškinti tą priežastį, ir šiaip norėčiau jį susigrąžinti, skambindavau, rašydavau. Vakar užveikiau turbūt, paskambinęs apšaukė ir šiandien nustojo ir rašyt, jei aš skambinu, taip pat nekelia arba galiausiai išjungia telefoną...
Labai skaudu. Negaliu nepaimti telefono ir jam neparašyti. Parašau, atsakymo nesulaukiu, rašau vėl. Bet be pykčio. Jis ignoruoja. Visiškai. Net ant savęs pykstu, kam prieš jį taip žeminuosi...
Noriu sau užsibrėžti tikslą ir nuo ryt nebeskambinti, neberašyti, laikysiuos kiek įmanoma. Žiūrėsiu, ką jis darys. Ar būna, kad jei buvot pati blogiausia ir nebemylima, neberodant mylimajam jokio dėmesio jis pats pradeda jūsų ieškoti?
Išsiskyrimas įvyko prieš kelias dienas. Kartu 8 metai, iš kurių pusantrų gyvenom kartu, buvom susižadėję... Vieną dieną po mano parodyto ne visiško pasitikėjimo juo, jis įsiaudrinęs pasakė, kad viskas baigta, įgrisau su savo charakteriu, kontrole ir pan. Sakė daugiau to nebenori ir baigiam visiem laikam. Prašiau atleisti, žadėjau pasikeisti, bet... Tada paklausiau, gal yra kita. Sako jei pasakysiu, ar išeisi. Atsakiau taip. Pasakė, kad yra. Išsikrausčiau iš jo, grįžau pas savo tėvus. Po išsiskyrimo kelias dienas dar susirašydavom, nes aš bandžiau esminę priežastį išsiaiškinti iki galo. Jis sako, kad nustojo mane mylėt. Nurimęs pats paaiškino, kad išsiskyrėm tikrai ne dėl kitos (bendriem mūsų draugam sakė tą patį), o dėl mano elgesio. Su ta kita bendrauja tik kaip su pažįstama, kartu dirbo kurį laiką, kiek žinau tai gavęs laisvę vistiek su ja nesusitikinėja. Kalbėjau su ja pačia, tai ir jis ir ji patvirtino, kad nieko rimto tarp jų nėra ir nebuvo, ji gal ir norėtų būt su juo, bet kaip supratau jis nieko negalvoja su ja, nes nori tik laisvės.
Kadangi vis bandžiau išsiaiškinti tą priežastį, ir šiaip norėčiau jį susigrąžinti, skambindavau, rašydavau. Vakar užveikiau turbūt, paskambinęs apšaukė ir šiandien nustojo ir rašyt, jei aš skambinu, taip pat nekelia arba galiausiai išjungia telefoną...
Labai skaudu. Negaliu nepaimti telefono ir jam neparašyti. Parašau, atsakymo nesulaukiu, rašau vėl. Bet be pykčio. Jis ignoruoja. Visiškai. Net ant savęs pykstu, kam prieš jį taip žeminuosi...
Noriu sau užsibrėžti tikslą ir nuo ryt nebeskambinti, neberašyti, laikysiuos kiek įmanoma. Žiūrėsiu, ką jis darys. Ar būna, kad jei buvot pati blogiausia ir nebemylima, neberodant mylimajam jokio dėmesio jis pats pradeda jūsų ieškoti?
QUOTE(-=Nikutea=- @ 2011 03 30, 22:23)
Noriu sau užsibrėžti tikslą ir nuo ryt nebeskambinti, neberašyti, laikysiuos kiek įmanoma. Žiūrėsiu, ką jis darys. Ar būna, kad jei buvot pati blogiausia ir nebemylima, neberodant mylimajam jokio dėmesio jis pats pradeda jūsų ieškoti?
Nieko jis nedarys, o toliau su naujaja drauge svaigs, nors Jums ir sake, kad tarp ju nieko nera
Bresit dar daug kartu tuos tikslus - neskambinti, negalvoti ir pan. bet visviena elgsites kitaip kol viskas nenurims Jusu sirdeleje, kitaip tariant laikas isgydys. Patikekit As irgi po 10 metu issiskyriau ir ka...isgyvenau ir dabar gyvenu su didele sypsena veide 
Sekmes Jums
QUOTE(-=Nikutea=- @ 2011 03 30, 23:23)
Noriu sau užsibrėžti tikslą ir nuo ryt nebeskambinti, neberašyti, laikysiuos kiek įmanoma. Žiūrėsiu, ką jis darys. Ar būna, kad jei buvot pati blogiausia ir nebemylima, neberodant mylimajam jokio dėmesio jis pats pradeda jūsų ieškoti?
na iš manosios patirties, jis grįžo, bet kas iš to, kad ir vėl viskas kartojosi, antrą kartą būt paliktai tikrai sunkiau, bet jūs elgiatės daug maž normaliai, visos pamirštam savo savigarbą, išdidumą ir t.t., bet kai pameti protą tai normalu
Aš tik dabar gailiuosi, kad per ilgai laksciau paskui jį, vistik jei vyras myli, nereik jo ieškot, jis visada bus šalia Beje aš po 7 metų išsiskyriau, dabar myliu kitą ir esu labai laiminga, nors maniau, kad ašaros nesibaigs niekada, taip kad ne toks jis nuostabus, jei bėga paskui kitos sijoną
QUOTE(-=Nikutea=- @ 2011 03 31, 00:23)
Noriu sau užsibrėžti tikslą ir nuo ryt nebeskambinti, neberašyti, laikysiuos kiek įmanoma. Žiūrėsiu, ką jis darys. Ar būna, kad jei buvot pati blogiausia ir nebemylima, neberodant mylimajam jokio dėmesio jis pats pradeda jūsų ieškoti?
patikek ieskos jis jusu, ateis toks laikas, kai jus jau pasigydziusi busit zaizdas, o jis atsilakstes ir suprates, kad geriau vistiek neras ir prasysis atgal (visos poros mano aplinkoje, kurios skyresi, tai isgyveno, beje pas mane taip pat bande gryzti) ir tik nuo taves priklausys ar atsispirsi ir toliau gyvensi gera ir ramu gyvenima ar priimsi ji ir po kiek laiko vel busi skaudinama. DZziaukis kad dabar paliko, o ne kai santuoka yra, vaikai, paskola kokia bendra ir t.t. dziaukis atsikraciusi tokio, kuris pats nezino ko nori
QUOTE(Vonios Fane @ 2011 03 31, 00:10)
Nieko jis nedarys, o toliau su naujaja drauge svaigs, nors Jums ir sake, kad tarp ju nieko nera Bresit dar daug kartu tuos tikslus - neskambinti, negalvoti ir pan. bet visviena elgsites kitaip kol viskas nenurims Jusu sirdeleje, kitaip tariant laikas isgydys. Patikekit As irgi po 10 metu issiskyriau ir ka...isgyvenau ir dabar gyvenu su didele sypsena veide Sekmes Jums
Bresit dar daug kartu tuos tikslus - neskambinti, negalvoti ir pan. bet visviena elgsites kitaip kol viskas nenurims Jusu sirdeleje, kitaip tariant laikas isgydys. Patikekit As irgi po 10 metu issiskyriau ir ka...isgyvenau ir dabar gyvenu su didele sypsena veide Sekmes Jums QUOTE(Cashmere @ 2011 03 31, 08:41)
na iš manosios patirties, jis grįžo, bet kas iš to, kad ir vėl viskas kartojosi, antrą kartą būt paliktai tikrai sunkiau, bet jūs elgiatės daug maž normaliai, visos pamirštam savo savigarbą, išdidumą ir t.t., bet kai pameti protą tai normalu Aš tik dabar gailiuosi, kad per ilgai laksciau paskui jį, vistik jei vyras myli, nereik jo ieškot, jis visada bus šalia
Beje aš po 7 metų išsiskyriau, dabar myliu kitą ir esu labai laiminga, nors maniau, kad ašaros nesibaigs niekada, taip kad ne toks jis nuostabus, jei bėga paskui kitos sijoną
Aš tik dabar gailiuosi, kad per ilgai laksciau paskui jį, vistik jei vyras myli, nereik jo ieškot, jis visada bus šalia Beje aš po 7 metų išsiskyriau, dabar myliu kitą ir esu labai laiminga, nors maniau, kad ašaros nesibaigs niekada, taip kad ne toks jis nuostabus, jei bėga paskui kitos sijoną
Ačiū, merginos už palaikymą
Kad pas tą kitą jis nelekia, aš žinau dar ir iš mūsų bendrų draugų, kurie visgi mano pusėje. Net draugės vyras, kuris yra jo geriausias draugas jo nebesupranta ir nepateisina. Aš paskui ir pati jo klausiau, kodėl dabar nelekia pas ją, kai laisvas, sakė nenori. Kaip pats sakė, jam dabar galvoj sukasi tik finansai, laisvė ir nauji pirkiniai, išvažiavimas į užsienį. Kadangi jam dar tik 23m, aš tikiu jo žodžiais, nes jam gal dar ne rimti santykiai galvoje 
Jam dabar rūpi tik laisvė, pinigai ir motociklas. Kas keisčiausia, ašarų pas mane nėra. Net nežinau, nėra kažkokio drąskymosi. Aplinkiniai mane matydami sako, kad jausmas toks, kad jis labiau dėl to pergyvena. Aš ir pati nesuprantu, kodėl nesiardau, nesidrąskau, gan ramiai tą priimu. Gal jau po tiek metų nebėra tos didžiulės meilės? Gal tai tik įpratimas?
Bet aš esu tikrai bjauri, nes vistiek nuoskauda yra. Tai man norisi, kad jis suprastų, kad gal be manęs nebus jam taip gerai, kaip jis galvoja ir norėčiau, kad tą pajutęs taip ir pasakytų. Taip aš pajusčiau malonumą ir sumažinčiau tą nuoskaudą. Žinau, savanaudiška, net labai, bet argi negaliu to norėti po to, kai ir jis pasielgė savanaudiškai?
