Gal nuotaikos visu geresnes? Pavasaris atejo
QUOTE(sbo @ 2011 03 14, 09:11)
Tikrai taip
QUOTE(sluotaplius @ 2011 03 14, 10:58)
na nieko,praeis.su laiku pasijausi geriau.toks jau tas gyvenimas.klysti zmogiska.mes tik zmones ir negalime isvengt klaidu.sunku siandien-bet po kurio laiko visai kitaip apie tai galvosi.pati sau tik gali padeti pertvarkyt savo mintis,negalvok apie tai kaip apie didziausia tragedija tavo gyvenime.tai buvo gera ir baigesi.gerai kad suvoki kas tau tinka ir ko nesitiki.auksciau nosi.viskas gerai.tai ne pasaulio pabaiga. 
Čia tikriausiai buvo skirta man? Na jei ne man, tuomet priimsiu ir aš.
Nežinau, skaudžiausia vistik, kad... Santykius perkėliau į tokį... nežinau, para-, magišką, transedentinį lygmenį, kur viskas atrodė be galo tvirta. Man taip ir yra, o jam...
Seniau tikėjau tokia mintimi, kad jei žmogus išduoda, įskaudina, reiškia jis ne tavo, o taviškis kažkur dar tolėliau. Bet manau, kad taip kvaila manyti. Nėra TŲ.
Paskykite man... Ar egzistuoja sunkiai protu paaiškinamas ryšys? Gal egzistuoja...? Bet tada abi pusės turėtų žinoti, kas jas skaudina, nesidairytų į priešingas lytis ir t.t.
Man labai sunku, nes jis kirto į pažeidžiamiausią mano vietą - kompleksus dėl išvaizdos. O tai jis padarė slapčia girdamas man artimą, iš tiesų žavų žmogų. Vakar atėjo toks susitaikymas... Buvo taip ramu. Atsisakiau ką nors daryti dėl išvaizdos... Pergyventi dėl to kaip atrodau. Nes vistiek visos pastangos bevaisės. O jei sau atrodau patenkinamai ir kad ir kokia būčiau nuostabi savo mintimis, protu, linksumu, optimizmu, švelnumu, mano fizinis pavidalas nėra toks patrauklus jo akiai kaip kitų.........................
QUOTE(dewofsoul @ 2011 03 14, 20:00)
Seniau tikėjau tokia mintimi, kad jei žmogus išduoda, įskaudina, reiškia jis ne tavo, o taviškis kažkur dar tolėliau. Bet manau, kad taip kvaila manyti. Nėra TŲ.
Paskykite man... Ar egzistuoja sunkiai protu paaiškinamas ryšys? Gal egzistuoja...? Bet tada abi pusės turėtų žinoti, kas jas skaudina, nesidairytų į priešingas lytis ir t.t.
Paskykite man... Ar egzistuoja sunkiai protu paaiškinamas ryšys? Gal egzistuoja...? Bet tada abi pusės turėtų žinoti, kas jas skaudina, nesidairytų į priešingas lytis ir t.t.
As manau,kad yra TIE.Yra zmones,su kuriais jauciame protu nepaaiskinama artuma
Bet tai jokiu budu nereiskia, kad su tuo zmogumi galetume gyventi kasdieni gyvenima - dalintis buitimi as,pavyzdziui,turiu TA zmogu
,bet gyvenimui kartu renkuosi kita Nors krtais pagalvoju,kad gal todel tas zmogus ir islieka TAS, nes nesieja jokios "zemiskos"problemos
kazin kas liktuis to gilaus rysio kuomet reiketu galvot kaip gala su galu sudurt
galbūt nelabai į temą, bet - http://pramogos.delf...t.d?id=43307483
bet gal bent kada teismas atsižvelgs į motiną ir vaiką.
(aišku sumos nerealios, bet čia manau pats principo reikalas, kurį aš palaikau) .
bet gal bent kada teismas atsižvelgs į motiną ir vaiką.
(aišku sumos nerealios, bet čia manau pats principo reikalas, kurį aš palaikau) .
QUOTE(saulyteee @ 2011 03 18, 17:11)
galbūt nelabai į temą, bet - http://pramogos.delf...t.d?id=43307483
bet gal bent kada teismas atsižvelgs į motiną ir vaiką.
(aišku sumos nerealios, bet čia manau pats principo reikalas, kurį aš palaikau) .
bet gal bent kada teismas atsižvelgs į motiną ir vaiką.
(aišku sumos nerealios, bet čia manau pats principo reikalas, kurį aš palaikau) .
Čia ne teismas
o laabai brangus ir geras advokatas, beje, žinau kuris, jei kam reikia bet čia jau ir tėvelis atitinkamai turtingas turi būti, kad vėliau būtų iš ko susimokėti
QUOTE(Luella @ 2011 03 18, 19:10)
Čia ne teismas o laabai brangus ir geras advokatas, beje, žinau kuris, jei kam reikia bet čia jau ir tėvelis atitinkamai turtingas turi būti, kad vėliau būtų iš ko susimokėti
o laabai brangus ir geras advokatas, beje, žinau kuris, jei kam reikia bet čia jau ir tėvelis atitinkamai turtingas turi būti, kad vėliau būtų iš ko susimokėti tai taip. Pateikiau tik kaip principinį dalyką.
Taip ir turėtų būti, nesakau kad tokiomis sumomis, bet aišku atitinkamai pagal tėvelio kišenę, bet kad bent pajaustų paskui savo "lasves' kainą
O aš tai blogai jaučiuosi... kaip suknistai giliai įlindęs kažkur viduje, kad niekaip negaliu ištraukti, ir liūdna net nežinau dėl ko, kad jo nėra šalia? Bet aš pati prisiekiau viskuom, kad gyvenime su juo nebesikalbėsiu? Pati pasiunčiau toli toli. Kad apsaugok Dieve nuo tokio vyro ir ačiū Dievui, kad mes ir nepradėjom rimtų santykių kurti. Ir ką gali kurti, jeigu aš nenoriu net kalbėti apie jį su savo šeima, nekalbant jau apie supažindinimą, nors mes 2 metus sugebėjom ištempti dvidešimt kartų besiskirdami ir besitaikydami. Man tiesiog būdavo fiziškai bloga, pilvą net skaudėdavo, jei žinodavau, kad reikės susitikti kartu su kažkuo iš mano aplinkos. Kas čia per santykiai, jei iš vienos pusės ale myli, o iš kitos pusės absoliučiai nevertini kito žmogaus. Mane tiesiog pykina pagalvojus apie viską, kiek stipriai emociškai aš visko atidaviau ir išgyvenau. Ir vis tiek dabar nerandu ramybės ir nežinau, ką daryti. Aš nenoriu jo, aš nenoriu kažko kito, bet nenoriu būti viena, noriu meilės, artumo, bet pati nežinau, ar moku tą duoti. Ir jai ankstesniais kartais jausdavausi išsivadavusi, dabar kuo toliau tuo man blogiau ir nesuprantu dėl ko, negaliu pakeisti praeities ar pamiršti, bet nebegaliu su ja daugiau gyventi, nes man tiesiog fiziškai bloga. Matyt per tiek laiko visko prisikaupė labai daug, tiesiog kyla piktybiškas noras įgelti lygiai taip pat stipriai, nežinau iš kur toks žiaurumas, nes aš visiškai nesu tokia, bet mane iki to privedė, pripildė mane visų šitų emocijų tai taip su kaupu norėčiau išspjauti atgal. Čia kaip kokia liga, chroniška lėtinė Nežinau kaip išleisti visas blogas emocijas ir įsileisti gerų. Reikėjo tiesiog išsikalbėti 
Nežinau kaip išleisti visas blogas emocijas ir įsileisti gerų. Reikėjo tiesiog išsikalbėti
Luela, man irgi buvo uzejes ziaurus pyktis ant ex. Kazkoks noras kersyt, kad pajustu nors dali to skausmo, kuri as jauciu. Issirekiau viena pati sau, issikalbejau draugems, palengvejo.
O siulomas metodas - tiesiog padekoti uz tai kas buvo gero ir paleisti - nu neveikia. Matyt,dar negaliu
O siulomas metodas - tiesiog padekoti uz tai kas buvo gero ir paleisti - nu neveikia. Matyt,dar negaliu
QUOTE(Luella @ 2011 03 19, 15:50)
O aš tai blogai jaučiuosi... kaip suknistai giliai įlindęs kažkur viduje, kad niekaip negaliu ištraukti, ir liūdna net nežinau dėl ko, kad jo nėra šalia? Bet aš pati prisiekiau viskuom, kad gyvenime su juo nebesikalbėsiu? Pati pasiunčiau toli toli. Kad apsaugok Dieve nuo tokio vyro ir ačiū Dievui, kad mes ir nepradėjom rimtų santykių kurti. Ir ką gali kurti, jeigu aš nenoriu net kalbėti apie jį su savo šeima, nekalbant jau apie supažindinimą, nors mes 2 metus sugebėjom ištempti dvidešimt kartų besiskirdami ir besitaikydami. Man tiesiog būdavo fiziškai bloga, pilvą net skaudėdavo, jei žinodavau, kad reikės susitikti kartu su kažkuo iš mano aplinkos. Kas čia per santykiai, jei iš vienos pusės ale myli, o iš kitos pusės absoliučiai nevertini kito žmogaus. Mane tiesiog pykina pagalvojus apie viską, kiek stipriai emociškai aš visko atidaviau ir išgyvenau. Ir vis tiek dabar nerandu ramybės ir nežinau, ką daryti. Aš nenoriu jo, aš nenoriu kažko kito, bet nenoriu būti viena, noriu meilės, artumo, bet pati nežinau, ar moku tą duoti. Ir jai ankstesniais kartais jausdavausi išsivadavusi, dabar kuo toliau tuo man blogiau ir nesuprantu dėl ko, negaliu pakeisti praeities ar pamiršti, bet nebegaliu su ja daugiau gyventi, nes man tiesiog fiziškai bloga. Matyt per tiek laiko visko prisikaupė labai daug, tiesiog kyla piktybiškas noras įgelti lygiai taip pat stipriai, nežinau iš kur toks žiaurumas, nes aš visiškai nesu tokia, bet mane iki to privedė, pripildė mane visų šitų emocijų tai taip su kaupu norėčiau išspjauti atgal. Čia kaip kokia liga, chroniška lėtinė Nežinau kaip išleisti visas blogas emocijas ir įsileisti gerų. Reikėjo tiesiog išsikalbėti
Nežinau kaip išleisti visas blogas emocijas ir įsileisti gerų. Reikėjo tiesiog išsikalbėti grynai mano mintys
Mano eksa pavasaris veikia matyt, vis primena apie save, bet as tooookia abejinga, net pati savim stebiuosi, kaip is tokios dideles kancios viena diena neliko nieko 
Dar pries metus buciau ant keliu puolusi is dekingumo uz ta demesi (mintimis aisku, nes isdidumas, aciu Dievui, kartais labai vertingas dalykas), o dabar abejingai, bet mandagiai pasakau, kad jis manes nebedomina, bet vyrukas toks kupinas pasitikejimo savimi, kad tas atstumimas ji dar labiau traukia
Dar pries metus buciau ant keliu puolusi is dekingumo uz ta demesi (mintimis aisku, nes isdidumas, aciu Dievui, kartais labai vertingas dalykas), o dabar abejingai, bet mandagiai pasakau, kad jis manes nebedomina, bet vyrukas toks kupinas pasitikejimo savimi, kad tas atstumimas ji dar labiau traukia
