Aš ir mano autistukas 3

Kristina- darai tą patį. Mokini savo vaiką VISKO,ko reikia, nes galvoji, kad po 30 metų ji būtų teisiog laimingas žmogus, Kad ir savaip, bet laimingas. Aš darau tą patį. Ir ko čia pyksti ir karščiuojiesi?

O aš pykstu, nes mane jau užkniso tas "jūs dar be diagnozės". Taip, aš Galiu sėdėt rankas sudėjusi ir laukt kazkokios a la diagnozės dar kelis metus , o mano vaikas tegul "dziaugiasi" palaiminga vaikyste tuo tarpu???, Ir ka tai pakeis????? aš galiu su juo uzsiimti jau dabar ( na dabar jis masazuojamas tai dabar negaliu ) Tiesiog dėsta savo požiūrį į visa tai, poziciją ir ko gi čia pykti, jei ji skiriasi nuo jūsiškės? tai normalu.
Papildyta:

taip, o prisimnk tarkim F vyrą? Kiek kartų jis pamiršta dalykus, kuriuos prieš tai žinojo, mokėjo? Na, jsi toks žmogus ir tiek. Vaizdelis apie plasnojantį suaugusį nesugalvotas, o kažkur Youtube matytas, gal veliau surasiu.... kaip man jau ten matėsi,kad jis tiesiog pasimetęs, bet aplinkiniai tik juoksi iš jo ir viskas. Tik sakau, kad jei jis mokėtų savo susirūpinima išreikšt aplinkai uprantamu būdu, jam pačiam nuo to būtų buvę geriau.. Galbūt kazkas butų priėjęs ir bent kazkuo jam padėjęs..

ne, as nedarau to pacio - nesedziu youtube ir neieskau kas ka daro ir kas is ko juokias - nes man tai nerupi, sprendziam dabar esancias problemas ir nestudijuojam ateities, kuri yra miglota ir neaiski...

jus pirma apsibrezkit, savo vaiko realias problemas, ka jis daro, ko nedaro, ka reiktu keisti, ir kodel, ka tai duos, ir kas bus jei nekeisit - tada turesit realu plana... o ziuret kas gali but yra veltui laiko svaistymas - nes jums gali taip ir nebut, niekada, gali but visai kitaip - kaip niekam nera buve...
gal jus susitvarkysit akytes, susitvarkysit epiaktyvuma ir didzioji dalis problemu pasibaigs...
is jusu skundu - matau tik ko jus bijot, del ko pergyvenat - bet realiai jusu vaikui to net nera - tik del akiu kontakto - kuriam gali trukdyt net dvi priezastys

Mano geriausias mokytojas yra Jokūbas. Jis pats parodo ko jam iš manęs reikia,ir duoda užuominas kaip daryt,kad jam būtų įdomu...
parodo tai,kas jokioj knygoj nėra aprašyta.

Kurios skaitot angliskai tai galit pasiskaityt cia:
http://www.autism.org.uk/

Yra labai daug informacijos ir apie liga ir apie valstybine socialine politika,kad butu galima palygint ir zinot ko galima siekt ir t.t...

Man rodosi,kad jus merginos cia per daug karstai diskutuojat...O juk visos beprotiskai mylim savo vaikus ir gyvenam baimej kaip bus kaip musu neliks, jei kalba vyksta apie laikus po 30 metu Ir as kai man pasake,kad jis panasus i autista, galvojau,o kaip bus kai manes nebebus, kaip jis gyvens vienas Ir labai norejau to antro vaikelio,kad tik mano auksas neliktu vienas, o butu kas juo pasirupina
Dabar kazkaip apsiraminau... ir turiu tiksla tik siai dienai... Darau viska ka galiu siandien... nebegalvoju apie tolima ateiti...Manau,kad musu ramybe ir meile yra jiems geriausias vaistas

O pakovoti del tokiu vaiku geroves manau reiktu Jei jau tos sukurtos organizacijos kiti tikslai, tai butu galima ikurti kokia Viesaja istaiga, kuri suvienytu visus tevus ir suaugusius autistus ar sergancius AS Nes nu nesamoniu nesamone,kad autizmas isaugamas
Jus tam puslapyje,kuri virsuj nurodziau paskaitykit,kaip tai yra traktuojama kitur... Ir suaugusiam zmogui yra suteikiama pagalba, kurios jam reikia...
Ir dar ta baime tos diagnozes...As pati prisiminiau,kaip as bijojau,kad mano vaikas nebutu pripazintas autistu Galvojau,kad jei isaugs, tai jam bus visi keliai uzkirsti... O cia ziuriu viska normaliai isaiskino,kad jei jis gales tai gales mokytis ir koledze ir universitete. Cia jam ne etikete klijuojama, bet siuloma pagalba, kurios jam reikia dabar... Tai dabar sedziu rami,nes matau,kad mes tuoj sulauksim pagalbos, kuri reikalinga ir musu mazajam ir mums,kad mes moketume su juo elgtis ir pasiektume kiek galima daugiau.

* Tai visiškai nėra laiko švaistymas mūsų atveju. Aš esu ta pati visuomenė, ta pati "neapšviestoji" visuomenė, nieko, arba beveik nieko neraukianti apie autizmą. Todėl skaitymas, stebėjimas man ir yra savišvieta. Jūsų atveju, tikiu,kad yra kitaip, nes jau keli metai realybėje, "draugaujat" su tuo
** Gal. Ir aš labai to tikiuosi. Bet gal ir ne. Todėl geriausia yra tikėtis tik geriausio, bet del visa ko pasiruošti ir blogesniam.
*** Ne tik. Mano vaikas visiskai mane atstumia, ir visus kitus zmones, tik tėvą mažiau,vėluoja jo kalba, vėluoja jo stambioji motorika, jis atlieka nemazai keistu ranku judesiu, nuziurineja pirstus, yra labai neramus, minimali emocinė raiška. Nesileidzia nei glostomas, nei buciuojams, nei imamas uz delniukų.

tai va butent - iprastos raidos vaikui pagal psichologus negal iki kazkiek metu sakyt "ne", dabar skaitau apie autistisku vaiku ugdyma (ryt egzas is to) - nu jau 70 psl - bet apart to kaip ismust jo agresijas, saviagresijas, ismokyt ramiai sedet, klausyt ir vykdyt komandas - daugiau nieko neraso - jauciu net normaliam vaikui toks darbo pobudis butu nepriimtinas
kai ugdoma ikimokyklinio amziaus vaikus - pirmiai stebi kam vaikas gabus, bando ji sudomint ta veikla, kurios prades mokintis, va ugdant autistus - sudarai programa ko turi ismokt ir mokai pagal plana - dzin rupi tas vaikui ar ne - nes jis negali pasakyt, negali paaiskint ko jam reikia - tiesiog dresiruoji - nes reikia

Puiku, Jis jau paūgėjęs. Mano dar labai mažytis. Mudu vienas kitam esma dar labai "nauji"

jop. Jau tikrai išsiplėtėm Ačiū uz naudinga nuorodą.

netame esmė.
Tiesiog vieną dieną nustojau skaityti ką turėčiau daryti, kaip turėčiau dresuoti, o pažiūrėjau į savo vaiką ir pabandžiau suvokti ko reikia Jam. Nevienam autistui iš 100000 o šitam, mažam, individualiam žmogui.

Niekas kitas man nepasakys, kaip su juo bendrauti, kaip mokyti,kaip saugoti. Tik pats vaikutis.


Kristė šian viską labai teisingai pila.

kam ruostis - jei jus nezinot kaip gali but - visiem gyvenimo atvejam nepasiruosi

kaip gali veluot kalba 10 menesiu vaikui? jus is jo pasakojimu laukiat?

stambioji motorika tai kas - nesedi? nevaiksto? - valio - masazus mankstas einat - sutiprins, ispres

jei jam nemalonus prisilietimai, glostymai, emimai uz delniuku - tai jis ir nesileidzia, aisku galit prievartaut ji ir nuolat tuo traumuot - galit nekreipt demesio ir priimt ji kaip nesimyluojanti mazyli , galbut ateis laikas ir jis imsis dometis jumis - nes ignoravima galima suprast keliais budais - jus irgi ingnoruojat kai kurias jo savybes, bandot panaikint jas ir datraukt vaika iki standartu, jis ta ignoruoja - prasideda ale karas - katras katra nugales

ir tai tikrai nera nei priekaistai, nei noras pazemint, iskaudint jus - tai tik viena is galimu dabartines situacijos analize

mano vaikas tokio amžiau irgi nevaikščiojo.
Ir niekas nesakė, kad jo raida dėl to atsilieka.
Nors atsisėdo ganėtinai vėlai.

Kai kur ir man akis atvere

man atrodo, kad iki 1,5 metu yra norma nevaikscioti - veliau jau ieskoma priezasciu (reiktu uzrasuos pasitikrint)
mano vaiksciot 1,2 pradejo

Kyla itarimas - kad ryt egzo neislaikysiu - skaitau apie autizma, nu mano skaityta buvo, gal ne ta literatura bet panasi - nu ziauriai viskas nepriimtina - nzn pagal jie rase, pagal ka rinko duomenis - bet jauciuos kaip apie konslageri skaityciau - toks nesiskaitymas su jausmais, psichologija - sprendziu su vyru - i klausimus atsakinet kaip manau kad reikia, kaip raso literaturoje - ar kaip raso literaturoje + mano nuomone, kuri kardinaliai kitokia