Įkraunama...
Įkraunama...

Baisybės

QUOTE(imarta @ 2011 01 29, 10:39)
tuoj 17m bus kai mires. As ir mamai sakiau, kad kazko jis ant taves pyksta, kad priploti nori g.gif


Misias uzpirkit gal.. g.gif Mires puola-tikrai ne i gera unsure.gif
Atsakyti
mama sake jau uzpirko
Atsakyti
As dar vaikas budama esu sapnavus, kad mane is savo namu veja tada jau mires senelis. Su juo sutardavom labai gerai, mylejau ji, jis - mane. Kai mire, po poros metu sapnavau, kad neva as atvaziavus pas mociute, ieinu i buta, o jis issoka is virtuves, rankoj sluota (kaip kiemsargio) - veja mane, saukdamas: dink is mano namu ir nebegrizk.... Atsimenu iki siol ta vaizda, kaip islekiu is buto, laiptu viena marsa nubegu zemyn, atsisuku ir matau jo baisu baisu veida, tooooki pikta.... Niekad gyvenime nesu macius jo pikto. Jau po to sapno praejo turbut kokie 20 su virsum metu, o as ten iki siol nejaukiai jauciuosi g.gif Privengiu ten lankytis verysad.gif
Atsakyti
Ot kvaksė aš, prisiskaičiau čia visko, tai vėl visokios baimės sugrįžo blush2.gif Einu miegot...
Atsakyti
Atejau pasibaimint pries miega,bet nera nauju istoriju,teks ramiai miegot biggrin.gif
Atsakyti
ir aš norėčiau daugiau istorijų biggrin.gif

esu pati neaiškumų oatyrusi.. vaikystėje gyvenau su ddiele šeimyna, močiute, teta, dėde ir mama, smagu buvo, bet.. močiutės kambarys būdavo ilgo koridoriaus gale - iš to kambario niekada neišeidavau ramiai, visada išbėgdavau neatsisukdama, iki šiol nesuprantu kodėl..
visai neseniai irgi apturejėjau nutikimą, nors bandau galvot, kad tiesiog pasirodė, labai tikiuosi smile.gif
miegu naktį, o vyras kelius į mane įrėmęs, jaučiu, kad pikta, nes žiauriai noriu miego, o jis taip skaudžiai įsirėžęs, apsisuku į langą ir akis pramerkiu, staiga kai šokau,. prie vyro prisispaudžiau, visas pyktis išgaravo.. kai atsimerkiau, pamačiau stovintį vyrą iš apačios apšviestą ir rankas laikantį taip, lyg ketintu mane ant rankų paimti ir neštis.. bijojau kojas iš po kaldros iškišti, paskui atsimerkus nieko nebemačiau, užmigau gana greitai. Bet jausmas labai keistas buvo, staigus ir trumpas smile.gif turbūt tikrai pasivaideno smile.gif

o šiaip moša yra pasakojus, kad ją karts nuo karto kažkas lanko.. ji šiaip yra praktikuojanti truputi, lankius pas Lietuvos raganą pamokas, kortom moka paburt, jauna moteris, tai sakė, guli vieną naktį su vaiku, miega.. tik jaučia kad kažkas ant lovos užsilipęs tarsi šokinėja... kitą naktį vel tas pats, tik užlipęs ant lovos kažkas į ją rankom įsirėmęs pakratę, tarsi žadintu.. nežinau ar tuo tikėti.. bet sako jos jaunėlis kartais kažką mato akis išpūtęs, o paskui ima verkti.. sūneliui tik neseniai metai suėjo..

noris ir tikėti, ir ne smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Praline @ 2011 01 29, 22:45)
As dar vaikas budama esu sapnavus, kad mane is savo namu veja tada jau mires senelis. Su juo sutardavom labai gerai, mylejau ji, jis - mane. Kai mire, po poros metu sapnavau, kad neva as atvaziavus pas mociute, ieinu i buta, o jis issoka is virtuves, rankoj sluota (kaip kiemsargio) - veja mane, saukdamas: dink is mano namu ir nebegrizk.... Atsimenu iki siol ta vaizda, kaip islekiu is buto, laiptu viena marsa nubegu zemyn, atsisuku ir matau jo baisu baisu veida, tooooki pikta.... Niekad gyvenime nesu macius jo pikto. Jau po to sapno praejo turbut kokie 20 su virsum metu, o as ten iki siol nejaukiai jauciuosi  g.gif Privengiu ten lankytis  verysad.gif

Yra senu zmoniu sakoma taip, "jei mires zmogus sapne piktas ir veja tave, vadinasi tau dar nelaikas keliauti anapilin, uztat tas mires zmogus sapne veja ir neprisileidzia artyn, o jei butu kad- apkabina, pabuciuoja, tai va cia jau negerai sapne tokia "draugyste", sakoma kad kviecia tave jau, arba tada liga arba labai dideli nemalonumai".
Atsakyti
QUOTE(visgi @ 2011 02 05, 11:30)

Turiu du pazistamus, vienam vis sapnuojasi, kad mire gimines paskui ji bega, o jis nuo ju pasprukti nori, o kitam, kad jis paskui mirusius gimines bega, o jie nuo jo sprunka... g.gif
As isejusiu anapilyn is viso nesapnuoju, kartais gaila, labai pasiilgau...
Atsakyti
Man iki šiol didžiausia mistika yra sapnai. Kai buvau mokyklinukė, gal 7oi klasėj, sapnavau, kad pas mane ateina vyras prie lovos paryčiais, paima mano ranką ir suleidžia vaistus i riešą. Tiesą pasakius iki šiol aš nesuprantu ar čia buvo mano vaizduotė ar sapnas, nes tuo metu lyg ir žinojau kad atsikėliau, bet jis greit ateina suleidžia ir išeina. Taip kartojos 4 kartus, o kai atėjo paskutinį kartą aš pradėjau šaukti mama, ji sako tuoj tuoj ateisiu nes virtuvėj buvo, o aš šaukiu kad greičiau ateik, verkiu, o tas vyras atsiklaupė prie manęs ir sako: 'Šitas paskutinis kartas ir daugiau nebeateisiu'. Suleido man vaistus, ir dingo, mama atbėgo ir nieko nerado, kai papasakojau jai, tai sako prisisapnavo tau, bet aš tikrai žinau, kad buvau atsikėlus. g.gif Daugiau tas vyras niekad ir nebuvo atėjęs... Čia vienas iš sapnų, kurių niekaip negaliu pamiršt.

O kas dėl dvasių, tai prieš metus palaidojau savo tėtį, antrą dieną šarvojimo salėj stovint man prie karsto, beveik galvūgaly priėjo kažkas iš dešinės pusės, aš paėjau į šoną ir atsisukau pažiūrėt kas ten, bet didžiausiai mano nuostabai nieko nebuvo, o ir vietos kažkam prieit prie tos vietos nebuvo likę. Tėtis labai mane mylėjo, tai noriu manyt, kad jis paskutinį kartą norėjo pastovėt greta.. Kartais pagaunu save tokioj būsenoj lyg kažkas mane stebėtų, ar stovėtų už kambario durų naktį, bet nebijau.. Savas žmogus, niekada nieko blogo nepadarys.
Atsakyti
Šiek tiek papasakosiu ir aš, nors ir ne iš savo patirties.

Mano močiutės šeimoje buvo du galima sakyti bendravardžiai brolis ir sesuo. Jų vardai skyrėsi tik galūne- moteriška ir vyriška forma. O kaip senovėj buvo sakoma- vienoje šeimoje negalima duoti tokių pat vardų..
Taigi sapnuoja jos mama savo vyrą, jis prašo jos užpirkti mišias. Ji taip nepadaro, nes viena augina pokario metais kaime septynis vaikus, amžinas pinigų trūkumas..
Kitą naktį vėl sapnuoja savo vyrą, jis supykęs jai taria- "jei tu šitaip, tai aš pasiimsiu kanors.." Po mažiau nei savaitės laiko miršta jos septyniolikmetis sūnus.

Kartą, artėjant uošvienės mirimo metinėms, gauna mano seneliai laišką iš senelio sesers su kvietimu atvykti į motinos mirties metinių minėjimą. Jame nurodyta ir data, vėlesnė nei iš tikrųjų tos metinės turi būti.
Tą naktį močiutė susapnuoja uošvienę, ji jai sapne liepia neišmes to laikšo, saugot.
Taigi atėjus tai datai, senelis su siuntiniu kaimiškų gėrybių važiuoja ten, pasiima kartu ir laišką.
Atvykus jis pasitinkamas piktai, sesuo kaltina, kad nežino brolis mirimo datos, į namus net neįsileidžia. Tada jis jai parodo tą laišką su data. Vien tik dėl jo, ir perspėjimo, viskas išsisprendžia taikiai..
Atsakyti
QUOTE(cukrinevarlyte @ 2011 02 05, 18:13)
Šiek tiek papasakosiu ir aš, nors ir ne iš savo patirties.

Mano močiutės šeimoje buvo du galima sakyti bendravardžiai brolis ir sesuo. Jų vardai skyrėsi tik galūne- moteriška ir vyriška forma. O kaip senovėj buvo sakoma- vienoje šeimoje negalima duoti tokių pat vardų..
Taigi sapnuoja jos mama savo vyrą, jis prašo jos užpirkti mišias. Ji taip nepadaro, nes viena augina pokario metais kaime septynis vaikus, amžinas pinigų trūkumas..
Kitą naktį vėl sapnuoja savo vyrą, jis supykęs jai taria- "jei tu šitaip, tai aš pasiimsiu kanors.." Po mažiau nei savaitės laiko miršta jos septyniolikmetis sūnus.

Kartą, artėjant uošvienės mirimo metinėms, gauna mano seneliai laišką iš senelio sesers su kvietimu atvykti į motinos mirties metinių minėjimą. Jame nurodyta ir data, vėlesnė nei iš tikrųjų tos metinės turi būti.
Tą naktį močiutė susapnuoja uošvienę, ji jai sapne liepia neišmes to laikšo, saugot.
Taigi atėjus tai datai, senelis su siuntiniu kaimiškų gėrybių važiuoja ten, pasiima kartu ir laišką.
Atvykus jis pasitinkamas piktai, sesuo kaltina, kad nežino brolis mirimo datos, į namus net neįsileidžia. Tada jis jai parodo tą laišką su data. Vien tik dėl jo, ir perspėjimo, viskas išsisprendžia taikiai..

Nieko sau blink.gif
Papildyta:
QUOTE(Vaitaitau @ 2011 02 05, 15:10)
O kas dėl dvasių, tai prieš metus palaidojau savo tėtį, antrą dieną šarvojimo salėj stovint man prie karsto, beveik galvūgaly priėjo kažkas iš dešinės pusės, aš paėjau į šoną ir atsisukau pažiūrėt kas ten, bet didžiausiai mano nuostabai nieko nebuvo, o ir vietos kažkam prieit prie tos vietos nebuvo likę. Tėtis labai mane mylėjo, tai noriu manyt, kad jis paskutinį kartą norėjo pastovėt greta..  Kartais pagaunu save tokioj būsenoj lyg kažkas mane stebėtų, ar stovėtų už kambario durų naktį, bet nebijau.. Savas žmogus, niekada nieko blogo nepadarys.

pilnai tikiu,kad tevas atejo atsisveikint....

Papasakosiu viena istorija. Kai mire mano mociutes brolis,tai prie jo karsto visas 3 dienas buvo pelyte,kuri vaiksciojo palei galva prie zvakiu-priekyje. Pagaunama nesileido,o gaudoma tik pasislepdavo uz geliu.... o juk zinom,kad peles bailios,ir tuo labiau nebuna sviesoje,prie zmoniu.
Ir dar,kai jau ji veze i kapus,eme ir sugedo autobusas,visi islipa ir eina pesciomis,tik islipo -bir bir ir autobusas vel uzsiveda,ilipa-vel nevaziuoja, ir taip kelis kart. Jis buvo su jumoru zmogus,tai dar ir miires pajuokavo.
Atsakyti
QUOTE(Vaitaitau @ 2011 02 05, 16:10)


O kas dėl dvasių, tai prieš metus palaidojau savo tėtį, antrą dieną šarvojimo salėj stovint man prie karsto, beveik galvūgaly priėjo kažkas iš dešinės pusės, aš paėjau į šoną ir atsisukau pažiūrėt kas ten, bet didžiausiai mano nuostabai nieko nebuvo, o ir vietos kažkam prieit prie tos vietos nebuvo likę. Tėtis labai mane mylėjo, tai noriu manyt, kad jis paskutinį kartą norėjo pastovėt greta..  Kartais pagaunu save tokioj būsenoj lyg kažkas mane stebėtų, ar stovėtų už kambario durų naktį, bet nebijau.. Savas žmogus, niekada nieko blogo nepadarys.

O aš visa laiką jaučiu savo prosenelę, buvo neseniai metai,kai ji jau mirusi. Niekada su ja nebendravau, nes ji jau nebe suprato kas dedasi aplink. Mano močiutė ja rūpinosi,kartu su ja gyveno bute kuriame dabar aš gyvenu. Į tą kambarį kur mirė prosenelė išvis įeiti baimė didžiulė, jausmas,kad būtent ji už manęs, kai ryte lieku viena visada turiu įsijungti TV, nes jei neįsijungiu tada girdžiu visokius krebždesėlius, o kai įjungta,vėl gi tik jaučiu lyg būtų šalia. doh.gif
Atsakyti