Įkraunama...
Įkraunama...

Baisybės

QUOTE(AgathaGray @ 2011 01 05, 09:04)
As i mirti ziuriu kaip i normalu reiskini, gal del to, kad daug ju sutinku darbe, o ir is saviskiu nemazai i amzino poilsio vieta palydejau. Gyvenam mano mociutes name, kur sarvota buvo daug zmoniu per visa amzeli, bet tikrai nesibaiminu ir negalvoju, kad va, ten stovejo karstas ar pan. Tai naturalus procesas kaime.

Nors daznai ir nesusiduriu su mirusiais, bet nesuprantu, ko bijoti ARTIMU mirusiu seimos nariu? Sakykim, buvo, gyveno mama, juokesi, kvepavo, gloste, sirgo... Numire-ir staiga vaikai bei anukai ima jausti paniska baime? g.gif Arba mire motinai jos vaikas, kuris kazkada glaudesi, buciavo ja, negi manote, kad tuoj artimieji ima drebeti, pamate vaikelio lavoneli? Keista man kazkaip klausyti... Mirusiu ARTIMUJU niekada nebijojau, aisku, maudyti man neteko(o dabar ta dalyka atlieka spec. imons), bet nei liesti, nei glostyti brangaus buvusio veido nevengiau ir nebijojau verysad.gif
Manau, kad cia mirusiuju baime atejusi is tu kvailu siaubo istoriju irnesakyk.gif
Prisiminiau istorija: mire mano tetos 6 menesiu kudikis verysad.gif Raudojo teta ant grabelio uzkritusi-normalu. O tuo tarpu grupele paaugliu(kitu giminaiciu vaikai) pakankamai pogarsiai kalbejo apie matyta siaubo filma "Naminiu gyvuneliu kapines", gal vyresnes ir pamena ta filma, kur palaidojus vaika kapinese, po dienos jis atsikelia, bet jau ne toks, koks buvo, o nelabasis ir ima pjauti visus is eiles. Nezinau, ar teta girdejo tas kalbas, bet dabar mastau, jog tokiu filmu vaikams ir paaugliams ziureti negalima, nes jie nesugeba paskui atsirinkti, kur tiesa, o kur melas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sena pažįstama: 05 sausio 2011 - 10:33
Niekaip nesuprantu, is kur ta baime mirusiu zmoniu ir ju islydejimo i paskutine kelione? Na nejauku gal taip, suprantu. Bet tokia paniska baime, kad net salia buti negali?
P.S. Mano senelis gyveno nuosavame name, kur buvo nuzudyas ir pasarvotas. Nu bet artimas zmogus gi, ka man dabar bijoti ten ieiti?
Atsakyti
as visa laika bijojau mirusiu,nejauku budavo per laidotuves prie karsto prieiti,bet va kai numire mano senelis(superinis zmogus) nebuvo nei trupucio baimes,net mociute ir visi mane pazystantys stebejosi,kad stoviu salia karsto visa laika.matyt daug kas priklauso nuo to,kiek artimas zmogus mire.gal aura kokia ar ka,nezinau g.gif
Atsakyti
QUOTE(*gitagita* @ 2011 01 05, 10:36)
as visa laika bijojau mirusiu,nejauku budavo per laidotuves prie karsto prieiti,bet va kai numire mano senelis(superinis zmogus) nebuvo nei trupucio baimes,net mociute ir visi mane pazystantys stebejosi,kad stoviu salia karsto visa laika.matyt daug kas priklauso nuo to,kiek artimas zmogus mire.gal aura kokia ar ka,nezinau g.gif


Nu bet paaiskinkit man, ka blogo gali padaryti mires zmogus, kad jo reikia bijoti?
Atsakyti
QUOTE(ptashka @ 2011 01 05, 11:39)
Nu bet paaiskinkit man, ka blogo gali padaryti mires zmogus, kad jo reikia bijoti?


Galvoju, gal ne visada estetiskas vaizdas, kvapai, sukelia ne tai kad baime, bet atgrasuma ir kartu nenora buti salia.
Atsakyti
QUOTE(AgathaGray @ 2011 01 05, 10:43)
Galvoju, gal ne visada estetiskas vaizdas, kvapai, sukelia ne tai kad baime, bet atgrasuma ir kartu nenora buti salia.


Na cia ne tiek baime, kiek nejaukumas tuomet.
Neprisikriciau prie baisybiu, bet tiesiog siaip is mistiniu reiskiniu sferos. Visuomet sapnuoju A.A. seneli pries atsitinkant nelaimei, ligai ar siaip kokiam nemalonumui. Tiesiog perspejimas. O neseniai mire mociutes sesuo. Per gyvenima mes su ja vos kelis kartus matemes, bet kai tik ja susapnuoju taip vaikas apserga doh.gif
Atsakyti
QUOTE(ptashka @ 2011 01 05, 12:39)
Nu bet paaiskinkit man, ka blogo gali padaryti mires zmogus, kad jo reikia bijoti?

nezinau ax.gif jis nieko negali padaryti,bet man,gal geriau issireiskus,nebaisu,bet najauku.
kai mire mano anyta,as net nakti jos bute miegot negalejau,gal del to,kad nenaturalia mirtimi mire,vis toks jausmas,kad ji yra tam bute,salia...
Atsakyti
QUOTE(ptashka @ 2011 01 05, 09:32)
Niekaip nesuprantu, is kur ta baime mirusiu zmoniu ir ju islydejimo i paskutine kelione? Na nejauku gal taip, suprantu. Bet tokia paniska baime, kad net salia buti negali?
P.S. Mano senelis gyveno nuosavame name, kur buvo nuzudyas ir pasarvotas. Nu bet artimas zmogus gi, ka man dabar bijoti ten ieiti?

Visada turėjau tokią panišką baimę, ištikdavo isterija, vien kam nors pradėjus kalbėti apie mirtį.. negaliu paaiškint kodėl. Gal todėl, kad paniškai bijodavau prarasti savo mylimus žmones.. keletą kartų teko lankyti pašarvotą žmogų - vieną kartą laidojimo namuose mirusią mokytoją, kitą kartą - klasiokės namuose pašarvotą jos mamą.. abu kartus norėjosi bėgti, apimdavo siaubas, panika prieš įeinant.. prieš 4 metu mirus mano močiutei išgyvenau skaudžiausiai, galvojau, kad išprotėsiu.. ilgai negalėjau įeiti į šarvojimo salę, ištiko ne vienas isterijos priepuolis.. ne tiek dėl baimės, bet kiek dėl susitaikymo su ta mintimi, kad jos jau nebėra, kad atėjo pabaiga.. buvau prigirdyta raminamųjų ir tie nedaug davė naudos.. būdama viduj ir žiūrėdama į ją gulinčią karste nenorėjau palikti, būčiau galėjusi viena su ja sėdėt per naktį, prašiau, kad mane paliktų, bet niekas to neleido... dar ilgai po jos mirties atsigauti negalėjau, ir į tetos namus, kur močiutė gyveno paskutinius 2 metus nuo to karto nesu įėjus.. ne iš baimės, bet dėl skausmo, per skaudu man, negaliu to pakelti..
Atsakyti
QUOTE(*gitagita* @ 2011 01 05, 10:49)
kai mire mano anyta,as net nakti jos bute miegot negalejau,gal del to,kad nenaturalia mirtimi mire,vis toks jausmas,kad ji yra tam bute,salia...

Tai aisku, kad salia, matyt dar nespejo iseiti. Kol gyva buvo - nebijojot, tai ko bijoti, kai mire?
Nors turiu pripazinti, kad dalyvaujant laidotuvese zmoniu, kurie tarkime patys nutrauke gyvenima jausmas kiek kitoks, nei dalyvaujant sava mirtimi mirusio zmogaus.
As tai tik gyvuju bijau, o kur nors kaimo kapinese galiu ir vakare viena tvarkytis ir ne kiek nebaisu, visai priesingai tokia ramybe visur.
Atsakyti
Nezinau kodel bet visada mirusiu bijojau, teko artimus labai artimus zmones laidotis neinu as arciau kaip 1m iki karsto. Man baisu ir nieko as negaliu padaryti. gal prisdijo kad issigandus buvau g.gif man buvo 13m laidojom teta ir kai jau reik atsisveikinti rankas ir kojas atrisa, o as nezinojau. Priejom prie karsto su babulka ir tik ziuriu ranka slenka blink.gif galvojau su galva jau negerai, bet ziuriu dar karta juda tik moviau is ten kiek kojos nesa. Veliau man paaiskino del ko judejo, bet po to karto arti nebeinu man siaubas apima
Atsakyti
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 05, 12:44)
ne iš baimės, bet dėl skausmo, per skaudu man, negaliu to pakelti..

Va butent-gal cia ne baime, o paprastas netekties skausmas drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif Juk jei susapnuojat artima mirusi zmogu, pabudusi neklykiat is siaubo, o tiesiog stengiates suprasti, kaip perspejo is anapus jums brangus zmogus.
Visi tie mirusieji zombiai ir vaiduokliai tera siaubo filmu kureju ismislas biggrin.gif

QUOTE(Shania @ 2011 01 05, 13:25)

As tai tik gyvuju bijau, o kur nors kaimo kapinese galiu ir vakare viena tvarkytis ir ne kiek nebaisu, visai priesingai tokia ramybe visur.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif Ir kai bunu viena namuose nakti ir girdziu girgzdant lubas, tarsi kas vaiksciotu, meldziuosi, kad tik nebutu GYVASIS koks plesikas blush2.gif
Atsakyti
Kai artimas giminaitis mire, buvom salia, padejom viska tvarkyti, jo sunus jau nuvaziavo issiimti mirties liudijimo, o mes su mirusiojo zmona namie. Nepamenu kiek laiko mires buvo, bet kazka mes tame kambaryje veikem ir tik ziurim, kad krutine nusileidzia, lyg kvepuotu...tikrai pagalvojom gyvas, taciau po visu aiskinimusi su greitaja paaiskejo, kad tai tera "paskutinis atodusis" kai is plauciu iseina paskutinis oras verysad.gif Bet tuo metu nebuvo isgascio, kaip tik jau dziaugtis norejau, kad stai gyvas
Atsakyti